Pirmąją dieną po Užgavėnių prasidėjus gavėnios laikotarpiui, žmonės laikydavosi pasninko: nevalgydavo mėsos, vengdavo linksmybių. Taip buvo stiprinama žmogaus valia, stiprybė.

Daugiau

Kovo 11-ąją minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 1990 m. įvykęs Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto paskelbimas – viena svarbiausių datų valstybės istorijoje. Tokia pat svarbi, kaip, pavyzdžiui, Liepos 6-oji (Mindaugo karūnavimo diena) ar Vasario 16-oji (Lietuvos valstybės atkūrimo diena). Tačiau ji skiriasi nuo daugelio tokios svarbos datų tuo, jog dėl trumpesnės laiko distancijos turime kitokį santykį. Minėtų dienų įvykių liudininkų jau nebėra – gyva tik istorinė atmintis, o apie Kovo 11-ąją galime diskutuoti dar su gyvais liudininkais. Tai ypač įdomu ir svarbu jaunesniam žmogui, kuriam tuo laikotarpiu dar tik ,,kalėsi pirmieji dantys“. 

Daugiau

Lietuvos istorijos instituto doktoranto Viliaus Šimkaus pranešimas „Kovo 11-oji: ištakos ir reikšmė“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Daugiau

Kviečiame į nuotolinę edukacinę pamoką, kuri supažindins su Velykų šventės papročiais ir tradicijomis, ritualais, margučių marginimo būdais, raštų simbolika. Primins Verbų sekmadienio apeigas. Programa skirta 1 – 12 klasėms. Registracija tel. 860056306.

Daugiau

Apie jų tematiką bei reikšmę Kęstas pasakoja:

,,Senieji atvirukai mums yra įdomūs tuo, jog atskleidžia tam tikrą laikotarpio momentą. Vienais ar kitais metais kažkieno užrašytas ir išsiųstas atvirukas su reversu gali papasakoti daug dalykų: apie žmonių raštingumą, kalbos vartoseną, etiketą, rašyseną, praeities svarbius įvykius. Atvirukų pašto ženkluose – valstybės istorinės atminties politika: tai, ką rūpėjo įamžinti, sureikšminti, akcentuoti ir palikti ateinančioms kartoms. Mūsų laikus pasiekė atvirukai su pašto ženklais, kuriuose vaizduojamas Vytis, Vokietijos imperijos kaizeris Vilhelmas, Adolfas Hitleris ir kita.

Daugiau

Šiais metais tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje neįvyks dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino plintant Covid-19 pandemijai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Kaziuko mugės organizatoriais kviečia amatininkus ir kūrėjus (ne maisto gaminių), norinčius atidaryti savo e-parduotuvę virtualioje mugėje, registruotis el. paštu info@craftson.lt.

Daugiau

Įvedus krikščionybę Lietuvoje, kovo 4 d. sutapatinta su Šv. Kazimiero, laikomo Lietuvos globėju,  varduvėmis. Šv. Kazimieras (1458–1484) – Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. 

Daugiau

Priešistoriniais laikais manyta, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių. Galbūt juos kas pavasarį atsiunčia deivė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė (1921–1994). Įdomu, kad senųjų laikų atmintis tebėra gyva lietuvių etninėje kultūroje: tradicinio kalendoriaus pavasario dienos turi ir paukščių vardus.

Daugiau