Zarasų istorijos akimirkos

Zarasų rajono paminklosaugininkas, Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis

Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Ilona Vaitkevičienė

 

 

Zarasų istorija

 

                      Nors dabartinio Zarasų miesto teritorijoje piliakalnių neaptikta, tačiau jų gausumas artimose ir tolimesnėse apylinkėse rodo, kad Zarasų kraštas buvo tankiai gyvenamas dar I-ajame m.e. tūkstantmetyje – II-ojo tūkstantmečio pradžioje.

                      Zarasai priklausė sėlių žemėms, tačiau Sėlos ribas apibūdinančiuose XIII-XIVa. dokumentuose nei ši vietovė, nei aplinkiniai ežerai neminimi.

                      Nesant archeologinių duomenų, tikslesnis Zarasų gyvenvietės susidarymo laikas kol kas neišaiškintas.

                      Miestelių tyrinėtojo Algimanto Miškinio nuomone, ,,gyvenvietė buvo įsikūrusi gal XV a. viduryje, o miestelis galėjęs būti jau XV a. pabaigoje”. A.Miškinio hipotezės dėl vienuolyno, neva buvusio saloje ir perkelto į Antalieptę, dėl dvaro vietos miestelyje, nėra pakankamai pagrįstos.

Vilniaus vyskupijos tyrinėtojas Jerzy Ochmanskis neabejoja, kad prieš 1508 m. Zarasuose buvo įkurta bažnyčia, o Zarasai miesteliu vadinami nuo 1522 m., nors egzistavo žymiai anksčiau. Vietovė buvo tinkama gyventi, nes per ją nuo seno driekėsi vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą.

 

Bažnyčios įkurimo laikas kol kas nenustatytas, jis gali būti ir 1506 metai.

 

1522 m. –   bažnyčioje įkurta altarija, kuri apdovanojama žeme ir valstiečiais

                 kunigų-altaristų išlaikymui.

 

1526 m. – steigiant Veisiejų bažnyčią minimas dalyvavęs ir dokumentą pasirašęs

                 Zarasų (Ozieroszy) ir  Lintupio klebonas Jurgis Chwalkowskis (kiek vėliau

                 vad. Falčevskiu).

 

1528 m. –  įsteigta parapija.

 

 

1536 m. –  bažnyčios turtai buvo padidinti ir karčiama atleista nuo mokesčių.

               – patvirtintas Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių 1530 m. raštas

                dėl Zarasų (Ozieroszy) bažnyčios klebonų ir kunigų išlaikymo .

                 – susiformavo Zarasų parapija.

 

1553 m. – Vilniaus vyskupo valdų surašyme Antakalnio rakte įrašyti Zarasai – turėjo

                 65,5 žagrės, 4,5 žemės, 8 daržus. Altarijai priklausė 10,5 žagrės, 3 daržai.

 

1561 m. – Konflikto su Livonija metu miestelyje buvo apsistojusios iš Lenkijos

                 Karalystės žygiuojančios raitelių kuopos.

 

1596 m. – Zarasai paminėti kaip viena Vilniaus vyskupijos valdų.

 

1598 m. – Zarasai vadinami valsčiumi.

 

1610 m. – pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kurią XIX a. pirmoje pusėje sudegino    

                žaibas.

 

1613 m. – Zarasai pirmą kartą pažymėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje vardu ,,Jeziorosa”.

 

1654-1667 m. – miestelis nukentėjo nuo karų, buvo sudeginta bažnyčia, kuri atstatyta

                   tik 1674 metais.

 

1669 m. – inventoriuje Zarasai vadinami miesteliu, kuriame buvo 67 sklypai su 300   

                 žmonių su 38 valakais žemės. Buvo kalvė, žydo nuomojama karčiama.

              –  buvo 5 gatvės: Turgaus, Utenos, Dvaro, Balčių, Dusetų.

              – miestelis XVII a. viduryje išsitiesė palei Zaraso ežero rytinį krantą, kurio            

                 pagrindinių gatvių (Utenos, Rygos-Dusetų) susikirtime plytėjo nedidelė

                 turgaus aikštė.

   –  XVII a. viduryje Zarasai buvo nepakankamai išvystyto radialinio   

     plano miestelis.

 

1690 m. – Zarasų-Smalvų parapijoje iš viso buvo 82 dūmai, iš jų Zarasų miestelyje

                 klebonija turėjo 7 dūmus.

 

 

1700-1721 m. – Šiaurės karo metu miestelio vietovė ir apylinkės nukentėjo nuo švedų

                antplūdžio, 1708-1711 m. siautėjusio maro.

 

 

1721 m. – inventoriuje minima miestelyje gyvenent 16 šeimų (apie 100 žmonių),

                 amatininkų nebuvo.

 

1731 m. – Vilniaus vyskupo Mykolo Jono Zienkovičiaus stalo dvarų inventorius šalia

                 kitų Breslaujos pavieto valdų, kaip Salako dvaro dalį (raktą) mini Zarasų   

                 vaitiją.

 

1739 m. – suremontuota vienintelė, Zarasuose veikusi, karčiama.

             –  buvo 91 sklypas, 38 daržai, 13 valakų  su 17 šeimų (iš jų 1

                 žydų). Beveik visos šeimos valdė po kelis sklypus, tačiau dauguma sklypų

                buvo neužstatyti.

 

1746 m. – miestelyje – 36 sklypai (iš jų 16 tuščių), 20 šeimų (iš jų 1 žydų).

 

1762 m. – Zarasuose – 22 sklypai, 19 šeimų (iš jų 1 žydų).

                  pirmą kartą paminėta špitolė.

 

1772 m. – Zarasuose buvo 36 sklypai su 20 šeimų.

 

1777 m. – buvo įsteigta mokykla, kurią lankė 12 mokinių.

 

1781 m. – mokyklą lankė 6 ar 7 vaikai.

 

1782 m. – buvo apvogta Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia

                (sena, medinė, apkalta lentomis, dengta gontais, ant mūrinių pamatų).

 

1784 m. – Breslaujos dekanato statistiniame aprašyme surašyti parapijų kaimai,

                 vienkiemiai (užusieniai), upės, ežerai, keliai. Iš Zarasų minimi vedę šie 

                 pagrindiniai keliai: į Vilnių, smėlėtas, vietomis gana nepatogus; į

                 Vilkmergę irgi gana nepatogus, vietomis pelkėtas, daug senų tiltų; į

                 Breslaują akmeningas, vietomis balos ir nepatogumai.

 

 

1790 m. – Breslaujos pavieto dūmų registre nurodoma, kad Zarasų klebonija – tai 1

                 dūmas. Pats Zarasų miestelis arba vyskupo jurisdika su kaimais ir 

                 vienkiemiais prirašyta prie Salako parapijos. Miestelyje buvo 16 žemdirbių

                 dūmų, 12 daržininkų, 9 trobelninkų dūmai, iš viso 37 (su klebonijos dūmais

–        iš viso 49). Taigi miestelis buvo menkas, su bažnyčia ir muitinės

raštininko namais buvo vos daugiau kaip 50 pastatų ir pastatėlių, juose galėjo gyventi apie 300 žmonių.

 

 

1796 m.- žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei, inventoriuje vėl surašytos tik 29

                šeimos, iš jų 6 žydų šeimos.

              – Zarasų dvaro bei apylinkių valstiečiams buvo suteiktas leidimas laisvai

                parduoti linus Rygoje, o tai galėjo kiek stimuliuoti miestelio prekybinę            

                veiklą.

–          minima Zarasų muitinė, kuri išdavinėjo valstiečiams leidimus linams

parduoti Rygoje.

 

 

1795 m. – Lietuvą įjungus į carinės Rusijos sudėtį, Zarasai pradėjo vystytis sparčiau.

 

 

1797 m. – caro nurodymu, Salako ir Zarasų raktai (dvarai) buvo perduoti Vilniaus

                 civilinio gubernatoriaus žinion, kaip ,,stalo valdos”, t.y. iš jų gaunamos

                 lėšos ėjo gubernatoriaus išlaikymui.

                 –

 

1805 m. – padidintos dvaro ir miestelio gyventojų prievolės.

               – gyveno 53 šeimos, t.y. apie 300-350 žmonių.

 

1812 m. –  pro miestelį, karo metu, žygiavo antras prancūzų kariuomenės maršalo

                 Nikolia Šarlio Udino korpusas, įvyko prancūzų ir rusų kariuomenės

                 susirėmimas. Prancūzų žygis paliko pėdsakų Zarasų krašte: yra kapų,

                 kuriuos žmonės  vadina prancūzų kapais.

 

1815 m. – įkurta stačiatikių cerkvė.

 

1821  m.- Zarasų miestelyje – 350 gyventojų; mokyklą lankė 53 vaikai.

 

1823 m.- surašyti 92 sklypai su 86 gyvenamaisiais namais ir 530

                gyventojų:  28 – lietuvių, 8 – rusų, 50 – žydų šeimų.

              – buvo 2 karčiamos, keletas amatininkų, 26 krautuvėlės.

              – pirmą kartą minima Zarasų turgaus dviejų dalių aikštė, kurioje stovėjo

                sinagoga, špitolė (prieglaudos namai), pirtis, 30 krautuvėlių  ir ant 12 stulpų

                pastatytas turgaus saikas.

 

1824 m. –  miestelėnai nukentėjo nuo praūžusios audros.

 

1825 m. –  Zarasų miestelyje – 424 gyventojai.

 

1826 m. – mieste buvo 96 sklypai su 88 gyvenamaisiais namais.

              – gyveno 6 amatininkai: kalvis, puodžius, auksakalys ir kt.

 

1830 m. – pradėtas tiesti kelio Sankt Peterburgas–Daugpilis-Kaunas-Varšuva traktas,

                 turėjęs didelės įtakos vietovės augimui.

 

1831 m. – miestelį užėmė Emilijos Pliaterytės su giminaičiu Cezariu Pliateriu

                 organizuotas sukilėlių būrys ir J.Horodickio vadovaujami sukilėliai.

 

1833 m. – buvo statomas tiltas Zaraso – Zarasaičio ežerų sąsmaukoje.

              – Zarasuose buvo 20 karčiamų, užvažiuojamieji namai (austerija).

              – gyventojų ,,viršūnėlę” sudarė pirkliai. Jų buvo 10, visi priklausė trečiajai,

                t.y. pačiai žemiausiajai gildijai.

 

 

1834 m. – miestelyje kilo gaisras žydo Berkos Icikovičiaus Šteimano arklidėje, iš jos

                 išplito į miestelį, sudegė 27 gyvenamieji namai su ūkiniais pastatais bei

                visu turtu, 3 žydų maldos namai, Revelio (Talino) jėgėrių pulko ceihauzas

                (ginklų saugykla) ir kiti kariuomenės pastatai, atvykusių pirklių laikini

                prekybos kioskai, krautuvės, prekymečio metu pastatytos pašiūrės

                (balaganai) su 600.000 rb asignacijos vertės turtu.

              – Sinagogos gatvėje pastatyta medinė sinagoga, o aikštėje – karčiama su 

                arbatine.

 

 

1835 m. – Vilniaus Gubernijos statybos komisijos protokolų knygoje įrašyta, jog buvo

                pateiktas Zarasų miesto planas, parengtas Vilkmergės apskrities matininko

                Abžaltovskio ir vizuotas gubernijos matininko Velikorodovo. Tais pačiais

                metais buvo svarstomas ir krautuvių statybos projektas.

              – baigtas tiesti Sankt Peterburgo – Varšuvos plentas, nusidriekęs ir per

                Zarasų miestą, kuris dabar atsidūrė šalia vienos iš pagrindinių to meto

                transporto arterijų, kuria buvo palaikomas Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos

                miestų ryšys su Vakarų Europos šalimis.

               

1836 m. – Zarasuose apsilankė Rusijos imperatorius  Nikolajus I . Jis buvo sužavėtas

                apylinkių grožiu ir panoro sosto įpėdinio – savo sūnaus Aleksandro II

                garbei miestą pavadinti Aleksandrovsku, tačiau Rusijoje jau buvo miestas      

                tokiu vardu, todėl nutarta Zarasus pavadinti Novoaleksandrovsku. Be to,

                caras Nikolajus I pasiūlė suteikti miesteliui herbą ir atkelti į Zarasus iš    

                Vydžių (Vidžių) apskrities centrą. Iš dokumentų aiškėja, kad jau 1835 m.        

                būta idėjos perkelti apskrities centrą iš Vidžių į Zarasus. Labiausiai tikėtina,   

                kad centro perkėlimas susijęs su nuo 1835 m. pradėta Vilniaus gubernijos

                administracinio pertvarkymo reforma.

 

 

1837 m. – Rusijos imperatorius Nikolajus I Daugpilio – Kauno plento įamžinimui

                 įsakė pastatyti granito stulpą – obeliską.

              – buvo sudarytas ir patvirtintas naujas miesto generalinis planas (sudarė

                 Vilniaus gubernijos matininkas Kancleris).

              – mieste buvo numatyti 182 sklypai namų statybai.

              – tuo metu Zarasuose buvo 4 negrįstos gatvės ir aikštė, 30 daržų, 94 namai      

                 su 566 žmonėmis iš jų 8 – amatininkai.

              – parinktas sklypas naujai Zarasų ligoninei.

–          Petrapilio misionierius šventikas Ivanas Lukjanovas privačiame name

įkūrė stačiatikių cerkvę.

 

1838 m. – Upytės pavieto matininkas Feodorovas sudarė mūrinės bažnyčios projektą.

              – Zarasų aikštėje pastatyta medinė stačiatikių cerkvė, dėl to teko nugriauti

                 senąją ligoninę, keletą medinių namų su ūkiniais pastatais.

               – miestui buvo suteikta lengvata: be miesto bendruomenės sutikimo leisti

                 mieste apsigyventi visiems į jį atvykstantiems iš kitur miestiečiams, jei tik

                 jie turi pakankamai lėšų pasistatyti namus.

 

 

1839 m. gegužės 21 d. (birželio 2 d.) – imperatoriaus paliepimu paskelbtas Senato

                įsakas, kuriuo apskrities centras iš Vidžių perkeliamas į Zarasus, kurie

                pavadinami Novoaleksandrovsku, o pati apskritis vadinama

                Novoaleksandrovsko apskritimi.

–          nugriovus buvusio reduto, senosios ligoninės pastatus bei keletą medinių

namų buvo pastatyta medinė stačiatikių cerkvė, kuriai suteiktas ,,Priobraženija Gospodnia”.

 

1840 m. – Zarasuose buvo 172 pastatai su 817 gyventojų.

 

1841 m.- Zarasuose siautėjo epidemija.

               Mieste – 650 gyventojų.

 

1841-1842 m. – parengti ir patvirtinti pašto stočių bei plento prižiūrėtojų namų

               statybos projektai.

 

1842 m. – Zarasai faktiškai tapo apskrities centru.

               – pradėta statyti dabartinė Zarasų kaatalikų Šv. Mergelės Marijos ėmimo į    

                 dangų mūrinė bažnyčia (aut. Kauno gubernijos architektas Janovskis).

               – kilus gaisrui, sudegė 2 namai – J.Šapiros ir Š.Tufės.

               – patvirtintas prekybos pastato Turgaus aikštėje (dabart. Sėlių a.) projektas,

                 kurio autorius F. fon Rozenbergas.

 

1843 m. – Zarasuose buvo įsteigta miesto dūma, kuriai duotos rotušės funkcijos.

               – išleistas oficialus įsakas dėl Ežerėnų pavadinimo Novoaleksandrovsku.

               – sudarytas dviklasės mokyklos projektas (aut. F.Blinbuchas).

               – įkurta Novoaleksandrovsko parapijinė dviejų klasių mokykla.

               – mieste, Vytauto g., jau veikė pašto stotis, turėjusi 12 arklių ir 5 važiuotojus.

               – miestas įtrauktas į Kauno gubernijos sudėtį.

 

1845 m. – pastatytas keturkampis, į viršų smailėjantis 11,1 m aukščio ketaus obeliskas     

                 plento Daugpilis – Kaunas nutiesimo datai pažymėti (pagal kitus šaltinius –

                 1837, 1838 ar 1841 m.). Paminklo autorius – Piotras Šteinkelleris.

               – pakeistas ir patvirtintas Novoaleksandrovsko apskrities herbas.

 

1846 m. – miesto aikštėje įrengtas apšvietimas – pastatyti 8 žibintai.

               – patvirtintas kalėjimo statybos projektas.

               – miestas turėjo 4 gaisrininkus.

 

1847 m. – mieste buvo 150 namų su 1239 gyventojais.

               – pradėjo veikti miesto ligoninė (kituose šaltiniuose – 1852 m.).

 

1848 m. – atidaryta 30 lovų speciali (infekcinė) ligoninė (gubernijoje 

                 plintant choleros epidemijai).

 

1849 m. – pastatytas dviaukštis mūrinis namas (dabar – policijos komisariatas,

                 D.Bukonto g. 1).

 

1850 m. –  įkurta lenkų mokykla (uždaryta po 1863 m. sukilimo).

                – pastatytas 85 m ilgio mūrinis namas, vadintas ,,lavki”.

                – žaibas sudegino mūrinę bažnyčią.

                – paskirtas sklypas administracinei apskrities įstaigai.

 

1852 m. –  Kunigas Rusteika pastatė nedidelę medinę bažnyčia, o laikinoji pastogė         

                  buvo nugriauta.

                 –  buvo užstatyti visi 182 sklypai.

                 – aikštėje pastatyta 20 laikinų krautuvių.

                 – įkurta 20 vietų miesto ligoninė.

 

 

1854 m. – gimė garsus dailininkas ir pedagogas Ijeguda Penas (mirė 1937 m.).

 

 

1856 m. –  5 kartus padidėjo plento Daugpilis-Kaunas rinkliava, o tai įtakojo miesto

                 augimą. Krymo karo metu (1853-1856m.) užblokavus Rusijos uostus prie

                 Baltijos jūros, visa šalies užsienio prekyba su Vakarų Europa vyko

                 sausuma per Prūsiją. Dėl to judėjimas Daugpilio-Kauno plentu pasidarė

                 labai intensyvus.

 

1857 m. – Zarasuose jau gyveno 3469 žmonės, buvo  311 gyvenamųjų namų, alaus   

                 darykla, plytinė, 2 malūnai. Dirbo 30 amatininkų, 62 pirkliai. Buvo 16

                 visuomeninių pastatų: 10 administracinių įstaigų, bažnyčia, koplyčia

                 (statyta 1847 m.), 4 žydų maldos namai, 2 mokyklos, 2 ligoninės, 2      

                 viešbučiai, restoranas, arbatinė, 2 užvažiuojamieji kiemai, veikė

                 22 parduotuvės.

 

1860 m. – Zarasuose veikė vario lydykla.

                 Sinagogos g.1 – pastatyta mūrinė sinagoga (vietoje medinės).

 

1861 m. – Zarasuose buvo 311 gyvenamųjų namų, 5520 gyventojų, iš jų 3263 – žydai.

–          amatai nebuvo išvystyti. Dirbo 19 kepėjų, 8 mėsininkai, 6 kurpiai, 5

siuvėjos, 4 krosnininkai, 3 staliai, 3 laikrodininkai, 3 vežėjai.

                – įvyko politinė- religinė demonstracija.

                – klebonauti atvyko kunigas Jonas Katelė.

 

1862 m. – baigta statyti mūrinė katalikų bažnyčia, kurios statyba užtruko apie 20    

                 metų. 

 

1863 m. –  Po 1861-1863 metų sukilimų iš Zarasų apskrities į Sibirą ištremti pirmieji 

                 tremtiniai, o jų vietoje apgyvendinti kolonistai.

                – uždaryta Vilniaus gatvėje veikusi parapijinė mokykla.

                – gyventojų skaičius sumažėjo iki 4632.

 

1865 m. – mieste įsteigta dviklasė apskritinė mokykla, skirta išimtinai tik miestiečių

                 vaikams.

                – nuo 1843 m. veikusi Novoaleksandrovsko parapijinė dviejų klasių

                 mokykla pertvarkyta į vienaklasę. Joje dirbo 3 mokytojai ir 1 mokytoja,

                 mokėsi 30 berniukų ir 18 mergaičių, įvairių tikybų miestiečių ir bajorų  

                 vaikai.

 

1866 – 1867 m. – dviklasėje mokykloje dirbo penki mokytojai, mokėsi 24 berniukai:

                  beveik visų mieste gyvenusių religijų atstovų – stačiatikių, katalikų, žydų,

                  liuteronų – vaikai, priklausę bajorų, miestiečių ir net valstiečių luomams.

 

1866 m. – miesto gyventojų skaičius išaugo iki 5457 (kartu su ten buvusia karine

                 įgula – 615 žmonių).

                – mieste stovėjo 468 pastatai, iš jų 29 mūriniai.

                 – buvo net 4 gydytojai: du valstybės tarnyboje ir 2 praktikuojantys

                 privačiai. Be to, buvo 3 felčeriai ir viena pribuvėja, turėjusi padėti

                 moterims gimdyti ne tik mieste, bet ir visoje apskrityje.

                – religiniu požiūriu gyventojų daugumą – 59,7 % sudarė žydai (3259

                 asmenys), – 18  % katalikai (984 asmenys), tokia pat dalis – 18 %  teko

                 stačiatikiams (į jų tarpą įtraukti ir karinės įgulos nariai), dar apie 4 %

                 miesto gyventojų sudarė sentikiai (216 žmonių), 10 liuteronų ir 4 totoriai.

                 –  gimė 299 vaikai, mirė 168 asmenys.

 

1867 m. – mieste – 5404 gyventojai.

 

1868 m. – statistikos duomenyse nurodoma, kad miestelis įkurtas 1837 m. lapkričio 4

                d. (t.y. Novoaleksandrovsko vardu), užėmė 80 dešmtinių (arba apie 87, 36 

                ha) plotą, jame buvo 4719 gyventojai (2321 vyras, 2398 moterys), iš jų

                4539 nuolatiniai, 180 laikinų. Dvarininkų luomui priklausė 158 žmonės

                (čia skaičiuojami vyrai, moterys ir vaikai), dvasininkų luomui priklausė

                24, pirklių – 126, miestiečių – 4067, valstiečių – 178, daržininkų – 59,

                kareivių ir jų šeimų narių – 107.

–          pagal religijas buvo: stačiatikių – 90, sentikių – 222, katalikų – 1084,     

liuteronų – 10, žydų – 3302, Mahometo išpažinėjų – 4. Gyventojai dar buvo skirstomi ir taip: žemdirbių – 470, prekybininkų – 780, amatininkų – 231, užsiimančių kitkuo – 3238.

               – mieste buvo 391 gyvenamasis namas, 52 medinės ir 19 mūrinių krautuvių,

                2 gamyklos, 2 turgavietės, 2 viešbučiai ir 6 užvažiavimo namai, 8

                traktieriai, 2 vyninės, 5 karčiamos ir 18 smuklelių (raspivočnych). Mieste

                buvo teismas, dvarininkų globos įstaiga, policijos valdyba, apskrities

                iždinė, miesto dūma.

               – vietiniai dvarininkai Zarasuose pastatė mūrinę apskrities mokyklą, kuri

                nuo 1880 metų tapo miesto mokykla.

 

 

1869 m. – mieste apsilankius generalgubernatoriaus M.Muravjovo įpėdiniui

                 A.Potapovui, buvo nutarta Zarasuose šalia senosios medinės pastatyti naują

                 mūrinę cerkvę (projekto autorius architektas P.Merkulovas). Iš pradžių

                 ketinta suremontuoti medinę stačiatikių cerkvę, bet pasirodė, kad pastatas    

                 perdaug sunykęs.

–          jedinovercų bendruomenei atiduota mūrinė kareivinė, buvusi kelių

žinybos žinioje, kart su 1,016 ha žemės plotu.

 

1871 m. – pagal architekto Rodzinskio projektą, kareivinės vietoje (Vytauto g.), buvo

                pradėta statyti sentikių cerkvė. Statė Peterburgo pirklys Martynovas, iš

                pradžių darbus prižiūrėjo projekto autorius, vėliau architektas Reznikovas.

 

 

1872 m. gruodžio 14 d.- sentikių cerkvė buvo pašventinta.

                – mieste buvo pastatyta vientikių (jedinovercų) cerkvė (projekto autorius     

                 architektas Rodzinskis).

                – sudarytas ir patvirtintas Zarasų miesto išplėtimo projektas (aut. architektas

                 P.Merkulovas).

                 Mieste buvo 246 namai, kuriuose gyveno 5437 žmonės.

 

1873 m. – sudarytas 300 vietų mūrinės stačiatikių cerkvės projektas (aut. architektas

                  P.Merkulovas).

 

 

1875 m. – Zarasų Romos Katalikų bažnyčios mediniai pamatai pakeisti akmeniniais.

                 – pradėta statyti stačiatikių mūrinė cerkvė vietoje stovėjusios medinės

                  (pastaroji buvo nugriauta).

 

 

1876 m. – šalia senosios stačiatikių cerkvės, iždo pinigais pastatyta nauja mūrinė

                 cerkvė, o senoji 1885 m. perkelta į naujai įrengtas kapines.

                – rusų kolonistams, valdžios pastangomis, įkurta pirmoji skolinamoji-

                 taupomoji bendrovė.

 

1877 m. – nauja mūrinė cerkvė buvo pašventinta ,,Priobraženija Gospodnia” vardu.

                 Senoji medinė cerkvė (statyta 1838 m.) buvo perkelta į naujai paskirtą

                 stačiatikių kapinių vietą ir pašventinta ,,Visų Šventųjų” vardu.

 

1878 m. – dviklasė apskritinė mokykla pertvarkyta į dviklasę miesto mokyklą.

                – rugpjūčio 15 d. netoli miestelio, Matuliškių kaime, gimė generolas baronas

                 Piotras Vrangelis, garsus 1918-1920 m. Rusijos pilietinio karo

                 baltagvardiečių vadas (mirė 1928 m. balandžio 25 d. Briuselyje).

 

1879 m. – Pažiegės km. gimė kalbininkas Kazimieras Būga (mirė 1924 m.).

 

1880 m. –  Zokorių viensėdyje gimė Zarasų krašto švietėjas, kunigas, filosofijos

                  mokslų daktaras Jonas Steponavičius (mirė 1947 m.).

               – mieste atsirado telegrafas.

               – greičiausiai prie apskrities mokyklos veikė biblioteka, kurioje, reikia

                  manyti, buvo vien rusiškos knygos.

               – vietinių gyventojų pastangomis, įkurta antra skolinamoji-taupomoji        

                  bendrovė.

 

1881 m. – šalia katalikų bažnyčios pastatyta nauja klebonija.

 

 

1882 m. – kovo 2 d. Vilniaus miestietis Mejeris Kovneris  Zarasuose įsteigė pirmąją

                 spaustuvę. Nuo 1901-ųjų iki Pirmojo pasaulinio karo spaustuvė priklausė

                 Davidui Šteimanui.

 

 

1884 m. – Madagaskaro vienkiemyje gimė Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas,  

                 arkivyskupas Mečislovas Reinys (mirė 1953 m.).

–          Rokėnų km. gimė kompozitorius ir pedagogas Juozas Gruodis (mirė 1948 m.).

 

1885 m. – senoji medinė stačiatikių cerkvė buvo perkelta į naujai paskirtą pravoslavų

                kapinių vietą ir pašventinta Visų Šventųjų vardu.

 

1888 m. – apskrities (miesto) dviklasėje mokykloje mokėsi 72 berniukai, o

                 parapijinėje vienaklasėje – 50 berniukų ir 39 mergaitės.

                – žydai mieste turėjo dar ir savo mokyklas – chederus.

 

1891 m. – Senadvario km. gimė poetas Faustas Kirša (mirė 1964 m.).

 

1892 m. – įsteigtas ,,Kauno bendrovės žemės ūkio reikmenims pirkti ir parduoti “

                 skyrius.

                 – dirbo 74 amatininkai.

 

1893 m. – Zarasuose pradėjo veikti cerkvinė-parapijinė mokykla, kurios tikslas buvo

                 stiprinti stačiatikybę bei skleisti rusifikaciją.

                – mieste veikė spaustuvė.

                – krautuvių skaičius nuo 71 1866 m. išaugo iki 138. Daugiausia buvo

                 smuklių ir karčiamų, net 16, jos davė ir didžiausią apyvartą – beveik 33

                 tūkst. rublių.

                 – Liminėlio vienkiemyje gimė dailininkas Mikas Šileikis (mirė 1987 m.).

 

1894 m. –  popiežius Pijus IX apaštališkąja konstitucija ,,Universalis Ecclesiae”

                 Zarasų dekanatą priskyrė prie Žemaičių vyskupijos.

                – Jakštų km. gimė generolas Vladas Mieželis (mirė 1986 m.) .

 

1897 m. – Zarasuose buvo 6370 gyventojų, iš jų – 3348 žydai.

 

Nuo XIX a. pabaigos (tikslių duomenų nerasta) iki karo  Novoaleksandrovske veikė

                 rusiškos, valdžios remiamos labdaringos draugijos ,,Dobrochotnaja  

                 kopejka” skyrius. Vienas iš draugijos narių buvo apskrities bajorų  

                 vadovas, kunigas klebonas Juozas  Žilinskas.

 

1901 m. – buvo įkurta vienklasė žydų liaudies mokykla, kuri pakeitė iki tol buvusią

                privačią mokyklą.

 

1903 m. – Zarasuose (Novoaleksandrovske)  gyveno 6755 žmonės, iš jų – 4552 žydai.

               – miesto mokykla iš dviklasės buvo pertvarkyta į triklasę.

                – iš parapijinės mokyklos atskirta mergaičių pamaina ir įkurta atskira

                 mergaičių parapijinė mokykla.

                – mieste dirbo 2 gydytojai, dvi akušerės, du felčeriai, buvo du

                 stomatologijos kabinetai, viena ligoninė, viena vaistinė ir dvi vaistų      

                 krautuvės.

 

1904 m. – Zarasuose gimė Leonas Žurauskas – žurnalistas, vertėjas. 1924-1929

                 metais L.Žurauskas buvo Zarasų švietimo ir kultūros draugijos ,,Akstinas”

                 sekretorius, miesto knygyno vedėjas. 1929-1932 metais vadovavo Zarasų

                 ,,Bangos” kino teatrui, kartu su Pr.Čepėnu išleido laikraščio ,,Žiemių

                  Lietuva” 4-ąjį numerį. Mirė 1966 m.

 

 

1906 m. – 7037 gyventojų.

               – miesto triklasėje mokykloje mokėsi 92 vaikai, kurių didžioji dalis buvo

                 lietuviai ir baltarusiai.

                – mieste apsigyvena dr. D.Bukontas.

                – Cerkvinėje-parapijinėje mokykloje mokėsi 18 stačiatikių, 26 sentikiai ir 4      

                 katalikai.

                – Žydų liaudies mokykloje mokėsi 70 berniukų ir 70 mergaičių.

                 Mieste dar egzistavo 12 privačių chederų žydų vaikams.

–          miesto žydai įsteigė savo labdaringą ,,Paramos vargšams ligoniams 

                 žydams draugiją”, kuri teikė paramą vaistais, medicinine globa bei    

                 gydytojų priežiūra nepasiturintiems žydams.            

                – mieste savo skyrių įkūrė juodašimtiška ,,Rusų tautos sąjunga”,  subūrusi

                 net iki 300 miesto ir jo apylinkių gyventojų, išimtinai stačiatikių ir sentikių.

–          vyskupas G.F.Cirtautas Zarasų bažnyčią pakonsekravo Švč. M.Marijos

Dangun Ėmimo garbei.

                – Degučių km. gimė tapytojas, meno istorikas, etnografas Antanas Rūkštelė            

                 (mirė 1990 m.).

 

1907 m. – Zarasų parapijiečiai parašė prašymą Žemaičių vyskupui įvesti pamokslus      

                 lietuvių kalba Zarasų bažnyčioje du kartus per mėnesį.

               – prieš pat 1907 m. mieste buvo 18 gatvių, kurios sudarė 10 varstų, iš jų 2

                 varstai grįstų kieta danga. Aikštė negrįsta. Iš 746 namų, 146 neturėjo  

                 kiemų.                

               –  mieste iki 1908 m. veikė lietuvių švietimo draugijos ,,Vilniaus aušra”

                 skyrius, kuriame būta 15 narių.

                  

 

1908 m. –  kunigas Deveikis pradėjo kas ketvirtą sekmadienį skaityti lietuviškus

                 pamokslus.

 

1909 m. – Zarasuose Antanas Tumėnas pradėjo verstis advokato praktika.

               – Dominykas Bukontas ir Antanas Tumėnas įsteigė ,,Saulės” draugijos

                 skyrių (1911 m. – 26 nariai, 1914 m.- 48).                

                – įkurta Vartotojų draugija, kurioje 1910 m. buvo 104 nariai. Šios draugijos        

                 veiklūs nariai buvo Zarasų lietuviai inteligentai – D.Bukontas ir        

                 advokatas A.Tumėnas.

 

 

1912 m.- Rokiškio dvarininko Jano Przezdzieckio iniciatyva buvo įkurtas Kauno

               žemės ūkio draugijos Novoaleksandrovsko skyrius, kuris siekė skleisti

               agrotechnikos naujoves žemdirbių tarpe.

              –  mieste įkurtas klubas, kuriame buvo galima atėjus paskaityti laikraščius,

               palošti kortomis, pažaisti šachmatais, kitaip maloniai praleisti laiką.

              – gubernatorius neleido miesto gyventojoms V.Silvestravičiūtei ir

               O.Tutinaitei surengti rankdarbių parodą (valdžia ribojo visuomenines      

               miestiečių iniciatyvas).

–          mieste  pirmą kartą surengtas lietuviškas vakaras – koncertas. Dalyvavo

dainininkas Mikas Petrauskas.              

 

1913 m. – mieste – 7218 gyventojų.

               –  įsteigta pirmoji lietuvių skaitykla, kuriai dr. D.Bukontas padovanojo 430       

                knygų (įvairiomis kalbomis).

               –  įsteigta trečioji paskolų- taupomoji bendrovė.

                – dėl lietuviškų giedojimų Zarasų bažnyčioje įsiplieskė didžiulis lietuvių-

                 lenkų  konfliktas.

 

1914 m. –  Zarasuose perstatyta senoji ir pastatyta nauja sentikių cerkvė.1912-1915 m.      

                 prie cerkvės buvo įkurta rusų labdaringa draugija ,,Pravoslaviškoji brolija”.

               –  Anteriui Civai pavyko atkurti degtukų fabrikėlio veiklą.

               –  policija susekė slaptą lietuvišką ,,Saulės” mokyklą draugijos (,,Saulė”)          

                 patalpose. Joje mokytojavo tarnaitė U.Juodinytė. Kartu buvo susekta ir kita  

                 slapta lietuviška mokykla M.Rutulienės namuose.

               –  Dr. D.Bukontas prašė leidimo Zarasuose įkurti Katalikišką labdarybės      

                 draugiją, bet valdžia jai veikti sutikimo nedavė.

               – skaityklos vedėju paskirtas adv. A.Tumėnas.

 

1914 – 1915 m. – miesto gyventojai rusai – valstybės tarnautojai buvo įkūrę dramos –

                 muzikos – dainavimo – literatūros draugiją, t.y. visapusiškos kultūrinės 

                 veiklos draugiją, kuri turėjo padėti organizuoti turiningą ir kultūringą savo 

                 narių laisvalaikį.

 

1915 m. rugsėjo 18 d. – vokiečių kariuomenė be pasipriešinimo užėmė miestelį.

                 Carinės valdžios įsakymu buvo išvežta įstaigų dokumentacija, evakuota    

                  ligoninė.

 

1917 m. – miestui suteiktas Ežerėnų pavadinimas (iki tol vadinosi

                 Novoaleksandrovsku).

 

1918 m. lapkričio mėn. – vokiečiai, pralaimėję karą, ėmė trauktis iš Zarasų.

              –  į miestą grįžo dr. Dominykas Bukontas (1915-1918 m. D.Bukontas   

              Pirmajame pasauliniame kare buvo latvių šaulių brigados vyresnysis       

              gydytojas).

             – lapkričio mėn. 1 d., dr. D.Bukonto ir adv. A.Tumėno iniciatyva, įsteigta

              Ežerėnų ,,Saulės” draugijos progimnazija.                

             –  įkurta Tarybų valdžia.

                

1919 m. – sausio 19 d. – mirė dr.D.Bukontas (užsikrėtęs dėmėtąja šiltine).

              – Zarasų mokyklos direktoriumi buvo gydytojas Juozas Buzelis.

              – liepos 26 d. gimė poetas Laimutis Balys Švalkus (mirė 1994m.).

              – rugpjūčio 24-25 dienomis vyko Zarasų išvadavimo nuo bolševikų operacija,

              kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, 

              aštuntojo ir devintojo pėstininkų pulkų kariai-savanoriai.

 

 

1920 m. – Zarasų komendantu buvo Bronius Zaleskis (mirė 1937 m., palaidotas

                 R.Katalikų kapinėse).

                – atidaryta Zarasų muitinė.

               – įkurta privaloma 4 metų  aštuonių komplektų pradžios mokykla, kuri       

                 išsidėstė net trijuose pastatuose.

               – Lenkų kultūros draugijos ,,Oswiata” name įsikūrė vieno komplekto

                 pradžios mokykla.

–          Padustėlio km. gimė poetas Paulius Širvys (mirė 1979m.).

                – balandžio 14-16 dienomis įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Į jį

                buvo išrinkti 3 atstovai iš Zarasų: Juozas Buzelis, Jonas Kardelis ir Antanas   

                Tumėnas.

 

 

1921 m. birželio 19-20 d.-  Zarasų apskrityje vyko rinkimai į vietos savivaldą.

                – įsteigta Zarasų miškų urėdija.

 

 

1922 m. – bendratikybinė (jedinovercų) cerkvė (Vytauto g.) rekonstruota ir paversta

                katalikų moksleivių Šv.Juozapo bažnyčia.

               – iš Žemės Ūkio ministerijos J.Juodinis ir M.Gaidamavičius perėmė vandens

                 malūną ant Nikajos upės (nugriautas 1976 m.).

                 Jedinovercų cerkvė buvo perduota katalikų globai (po pirmojo pasaulinio

                 karo jedinovercų bendruomenė išnyko, o Nepriklausomos Lietuvos metais

                 šis pastatas perėjo Žemės ūkio ministerijos žinion). Tais pačiais metais ji

                 pavadinta moksleivių bažnyčia ir pašventinta Švento Juozapo garbei.

                 – įsteigtas pirmasis kino teatras ,,Akstino” klubo salėje. Pradžioje jis buvo

                 pavadintas ,,Banga”, o vėliau, pasikeitus savininkams, – ,,Osida”. Seansai        

                 vykdavo šeštadieniais ir sekmadieniais.

 

 

1923 m. – gegužės 15 d. buvo įsteigtas Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrius    

                 (vad. P.Skurka).  Prasidėjo bibliotekos kūrimas.

              – Zarasuose buvo 794 kiemai su 3501 gyventoju.

              – Rokėnų km. gimė poetas Petras Gaulė (mirė 1993 m.)

 

 

1924 m. – katalikų kapinėse pavasarininkai pastatė apie 5 metrų aukščio, keturšonį, į

                 viršų smailėjantį akmens obeliską, įamžinusį 56 žuvusių už Lietuvos

                 Nepriklausomybę karių-savanorių atminimą.            

                 – įsteigtas apskrities Agronomijos skyrius (vad. agronomas A.Ladyga)

 

 

1925 m. – priėmus Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatymą, reformavusį švietimo

                 sistemą Lietuvoje, Ežerėnų progimnazija buvo pavadinta vidurine mokykla.

 

1926 m. – popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija ,,Lituanorum gente” Zarasų ir

                dar devynis dekanatus priskyrė prie Panevėžio vyskupijos.

               – mieste pasirodė pirmasis laikraščio ,,Žiemių Lietuva” numeris (redaktorius

–          J.Čepėnas). Iš viso išėjo tik keturi numeriai.

              – miesto vidurinės mokyklos mokytojas Jokūbas Klusis suorganizavo

                 moksleivių sporto kuopą ,,Gediminas”, kurio veikla – pirmoji organizuotos

                 sportinės veiklos apraiška Zarasuose. Klubas veikė iki 1929 m.

 

1927 m.- Smėlynėje buvo pastatytas muitinės postas.

             – Zarasų apskrities savanoriai Jonas Miškinis, Jonas Jaruševičius, Alfonsas

               Juozėnas, Juozas Adomaitis, Jonas Krankaitis, Jurgis Juodvalkis, Jonas   

               Petkevičius ir Alfonsas Vitkauskas į steigiamąjį susirinkimą sukvietė 57  

               Zarasų krašte gyvenusius karius savanorius ir išrinko atstovus į visos 

               Lietuvos savanorių kongresą.

–          rugpjūčio 11-12 d. Zarasuose lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas

Antanas Smetona.

 

 

1928 m. – vidurinė mokykla pavadinta valdžios Aukštesniaja Komercijos mokykla.

              – mieste lankėsi Ministras Pirmininkas ir Užsienio reikalų ministras prof.

                Augustinas Voldemaras.

               – Zarasuose grįstos gatvės sudarė tik 2,3 km t.y. 20 %.

–          buvo išrinktas iš 12 asmenų vykdomasis komitetas mokyklos rūmams

statyti. Komiteto pirmininku tapo m-klos direktorius kun. J.Steponavičius.         

                Pastato projekto autorius – inžinierius Jonas Selenekas.

 

1929 m. – sausio 1 dieną Zarasų vidurinė mokykla buvo perorganizuota į aukštesniąją

                mokyklą su komerciniu profiliu.

              -LR Ministrų kabineto sprendimu, miestui grąžintas ZARASŲ vardas.

              – Maniuliškių km. gimė dirigentas profesorius Lionginas Abarius.

 

1930 m. – mieste, prie apskrities agronomo įstaigos, Žemės ūkio rūmų sprendimu,

                 buvo įsteigta Žiemos žemės ūkio mokykla. Mokslas trukdavo šešis  

                 mėnesius (nuo lapkričio iki balandžio mėnesio pabaigos). Mokykla veikė 

                 iki 1941 metų, ir ją baigė daugiau nei 500 būsimųjų ūkininkų.

–          Užvinčių km. (dabar Ignalinos raj.) gimė technikos mokslų daktaras,    

kultūros veikėjas Algimantas Žilėnas (mirė 1993 m.).

 

1931 m.- galutinai įrengta ir pašventinta dviaukštė mūrinė mokykla (kainavusi 400

               tūkst. litų). Mokykloje įsikūrė 1918 m. įsteigtoji progimnazija, kuri 1928 m.

               buvo paversta Aukštesnioja Komercijos mokykla.

–          paskelbus vietos savivaldos įstatymą, buvo užbaigtas vietos valdžios

pertvarkymas. Lietuvos miestai buvo suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius. Zarasams suteiktas antraeilio miesto statusas. 

                – pastatyta privati elektros stotis, veikė pieninė, skerdykla.

 

1932 m. – Per Zarasų miestą nutiestas akmeninis plentas.

               – miestas užėmė 95,49 ha, o Šaltupės, Petrūniškių ir Margaberžio   

                 priemiesčiai – 134,34 ha. Nebuvo pramonės, kanalizacijos. Iš 18 gatvių – 8

                 buvo grįstos akmenimis. Taip pat buvo išgrįsta 3 ha ploto turgaus aikštė. 

                 Septyniose gatvėse įrengti betoniniai šaligatviai, pastatyta 60 šviestuvų.      

                 Mieste buvo 26 mūriniai pastatai.

                – pastatyta elektros elementų gamykla, lentpjūvė, 2 malūnai.

                – Zarasų miestui suteiktos kurortinio miesto ir vasarvietės teisės.

–          rugpjūčio 14 d. įkurtas lietuviškos minties savaitraštis ,,Zarasų kraštas”.

Pirmąją redakciją sudarė Zarasų aukštesniosios komercinės mokyklos absolventas J.Gaigalas, mokytojas B.Židonis ir žurnalistas J.Šileikis.

               – Vytauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje stovintis obeliskas buvo perdažytas,

                 nuimti rusiški užrašai. Jų vietoje pritvirtintas Lietuvos herbas – Vytis,

                 reljefiniai Gedimino stulpai ir paminklinė lenta, kurioje įrašytos Zarasų

                apylinkių lietuvių karių, žuvusių kovose dėl Lietuvos laisvės, pavardės.

–          įsteigtas Zarasų rajonas, į kurį įėjo Zarasų miestas, Imbrado ir Smalvų

valsčiai.

 

1933 m. – mieste- 4847 gyventojai.

–          įsteigta Zarasų pieninė.

–          Ant Zarasaičio ežero, netoli Zarasų gimnazijos, buvo įsteigta pirmoji

čiuožykla.

– surengta pirmoji vandens ir sporto šventė.

                 – užregistruoti 165 bedarbiai.

 

 

1934 m. – lapkričio 17 d. mokytojo S.Jauniškio pastangomis D.Bukonto gatvėje Nr.8,

                 Zarasų progimnazijos patalpose, įsteigtas Zarasų krašto muziejus.

–          minint prof. K.Būgos 10-ies metų mirties sukaktuves, Zarasų Valdžios

Aukštesnioji Komercijos mokykla pavadinta K.Būgos vardu. Oficialiai šis vardas įteisintas 1935 m.vasario 20 d.

– pradėtas leisti katalikiškos ir tautinės minties jaunimo žurnalas ,,Skudučiai” (redaktorė – A.Žagrakalienė).

                 – pastatyta elektrinė ir pirmasis vasarnamis.

                 – įsteigtas Lietuvos Jachtklubo Zarasų skyrius.

 

1935 m. – Komercijos mokykla pertvarkyta į gimnaziją.

               – veikė 3 pradžios mokyklos – lietuvių, lenkų ir žydų.

               – mieste pastatyta prekybinė halė (kainavusi 33 tūkst. litų).

               – nykstantį Šv.Juozapo moksleivių bažnyčios (buvusi Jedinovercų cerkvė)      

                 pastatą (Vytauto g.) buvo sunku išlaikyti, tad bažnyčia buvo nugriauta ir jos

                vietoje pradėta statyti Zarasų ligoninė.

                – pradėta statyti savivaldybininkų vila-pensionatas.

–          siekiant Zarasų krašte plėtoti turizmą, buvo įsteigtas Lietuvos turizmo

sąjungos Zarasų skyrius, kuriam vadovavo mokytojas Jonas Valiukonis.         

 

1936 m. – rugsėjo 1 d. Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrius pavadintas    

                 Zarasų valstybine viešąja biblioteka.

               – ,,Zarasų krašto” redaktoriumi dirbo Pr.Gipiškis. Tais pačiais metais jis

                 išleido monografiją ,,Zarasų kraštas”.

               – Zarasuose veikė gyvulių skerdykla, selterio ir limonado gamykla, elektros 

                 elementų gamykla, spaustuvė, kelios avalynės dirbtuvės, lentpjūvė, 2

                 malūnai, dirbo daug amatininkų.

               – mieste – 5840 gyventojų.

               – išgrįstos beveik visos svarbesnės miesto gatvės, pakloti šaligatviai.           

               – Magučių miškas (5-7 ha) pavadintas Sėlių šileliu.

               – Zarasuose ir apylinkėje telikus 45 stačiatikių šeimoms, nugriauta miesto

                 centre (aikštėje) stovėjusi mūrinė stačiatikių cerkvė ,,Priobraženija

                 Gospodnia”. Stačiatikiams buvo suteikta nauja vieta (dabar K.Būgos g.)

                 cerkvės statybai.

–          Lietuvos Respublikos Seimo nariu nuo Zarasų apskrities buvo išrinktas

ūkininkas Pranas Galvydis (1893-1942). Jo darbas Seime tęsėsi iki 1940 m.

 

1937 m. – pastatyti Šaulių namai. Vykdydamas D.Bukonto testamentą advokatas

                 A.Tumėnas rūpinosi Šaulių namų statyba, o statybos komiteto pirmininkas

                 buvo kun. Jonas Steponavičius.

               – pastatyta antroji savivaldybės vila ,,Užuovėja”, oficialiai ji buvo vadinama

                 žiemos sporto stotimi (savo paskirtimi tokio tipo poilsiavietė buvo pirmoji 

                 Lietuvoje).

                   – įkurta 120 vietų apskrities ligoninė.

                   – švietimo reformos Lietuvoje pasekoje, Zarasų mokyklos komercinis    

                 profilis pradėtas keisti klasikiniu, todėl mokykla buvo pavadinta Zarasų     

                 K.Būgos valstybine gimnazija.

               – įsteigtas Zarasų senelių internatas.

 

1938 m. – Zarasų miesto savivaldybė užsakė skulptoriui Vincui Grybui sukurti ir

              pastatyti paminklą D.Bukontui. Skulptūra buvo nulipdyta iš molio. Zarasų

              miesto centrinėje aikštėje buvo pastatytas keturšonis postamentas, tačiau, per

              antrąjį pasaulinį karą žuvus skulptoriui V.Grybui, paminklas taip ir nebuvo

              pastatytas.

                – buvo gauta valstybinė paskola miestui tvarkyti. Lėšos panaudotos plentui

              tvarkyti ir tramplinui su apžvalgos aikštele statyti.

 

1939 m. – pastatyta triaukštė 8 komplektų pradžios mokykla.

               – atstatyta autobusų stotis (nugriauta 1980 m.).

               – Zarasai pakartotinai priskirti antros eilės miestų grupei.

 

1940 m. – Zarasuose buvo apie 5000 gyventojų.

               – Zarasų apskrityje veikė 39 visuomeninės organizacijos. Dauguma jų ugdė      

                 meilę  tėvynei, lietuvišką patriotizmą ir pilietinį sąmoningumą.

                 – Zarasų dekanatui priklausė 13 parapijų.

–          birželio 15 d. prasidėjo sovietinė okupacija.

–          liepos 17 d. vykusiuose liaudies Seimo rinkimuose Zarasų apskrities

                 gyventojai balsavo už liaudies bloko kandidatus.

                 – liepos 29 – spalio 20 Zarasų apskrityje buvo vykdoma žemės reforma.

                 – likviduota Zarasų muitinė.

 

1941 m.- birželio pradžioje prasidėjo masiniai suėmimai. Prmosios sovietinio

                genocido Zarasų apskrityje aukos – 20-osios naktį suimti policininkai

                J.Zajančiauskas ir P.Jučinskas. Iš viso 1941 metais iš Zarasų apskrities buvo

                ištremta 124 šeimos arba 503 žmonės, iš jų – 80 miestiečiai.

                – sudegė miesto centras: 239 gyvenamieji namai, visuomeniniai ir ūkiniai

                pastatai. Miestas neteko 60% statinių.

–          birželio mėn. 24 d. – bolševikai sušaudė politinius kalinius: I.Pašilį,

                 J.Petniūną, P.Gabrusevičių.

–          birželio mėn. 22-28 d. įvyko partizanų sukilimas Zarasų apskrityje.     

Valsčių sukilėlių būriai pakilo į kovą su sovietiniais okupantais.

–          birželio mėn. 23-25 d. bolševikai nužudė zarasiečius: kunigą

S.Baltrimą, mokyt. J.Chmieliauską, Pr. Markelį, E.A.Šakalį, policininką  E.Maldauską, buhalterį V.Maskoliūną, inžin. K.Mickų, J.Paukštį, Pr.Vaitonį.

–          vietos valdžios nurodyme nuo obelisko, skirto Sankt Peterburgo-

Daugpilio-Kauno-Varšuvos trakto nutiesimui, buvo nuplėšti Vytis ir lietuviški užrašai.

–          birželio 22 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visoje Zarasų

apskrityje prasidėjo partizaninis sąjūdis.

                 –  birželio 26 d. susiorganizavo partizanų būrys Zarasų mieste.

 

1942 m. – Zarasų apskrityje vokiečių okupacijos metais veikė šie slapti rezistenciniai

                 sąjūdžių junginiai: Lietuvos Aktyvistų Frontas (LAF), Lietuvos Frontas

                 (LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (LLA). Visos organizacijos veikė atskirai,

                 bet jų tikslas buvo tas pats – atkūrti Lietuvos nepriklausomybę.

 

 

1944 m. – vokiečių kariai susprogdino slidžių tramplyną (ant Skautų kalno), kuris

                 buvo aukščiausias Baltijos šalyse.

                 – liepos mėn.  rusų kariuomenės daliniai priartėjo prie Zarasų miesto.

–          siautėjo gaisras, kurio metu miestas neteko apie 60 % statinių, labai

sumažėjo gyventojų.

 

 

1946 m. – D.Bukonto gatvėje, Šaulių namuose įsikūrė Zarasų kultūros rūmai.

              – atnaujintas krašto muziejaus darbas (iki 1963 m.)

 

1947 m. – mirė buvęs gimnazijos direktorius filosofijos mokslų daktaras, kunigas

                 Jonas Steponavičius.

                 – Zarasų apskrities vykdomojo komiteto protokolu buvo įteisintas pirmojo

                 kolūkio įkūrimas. Žemės ūkio artelė pavadinta ,,Marytės Melnikaitės”

                 vardu.

 

1948 m. – sudarytas Zarasų miesto vystymo techninis ekonominis pagrindas ir 

                generalinis planas (autorius architektas B.Revzinas),  patvirtintas 1951 m..

                – Zarasų apskrityje buvo 17 kolūkių.

 

1949 m. – Zarasų viešojoje bibliotekoje dirbo bibliotekos vedėjas ir bibliotekininkas.

                 Biblioteka aptarnavo 497 žmones.

                 – rugsėjo 1 d. įsteigta Zarasų ,,Santarvės” vidurinė mokykla.

 

1950 m. – Zarasų apskrityje buvo 268 kolūkiai arba 86% visų apskrities ūkių.

–          Šaulių g. atidarytas kultūros klubas, kuriame vykdavo koncertai, šokiai,

vaidinimai.

 

1952 m. – atidarytas Švenčionių siuvimo fabriko ,,Žeimena” cechas.

 

1953 m. – biblioteka perkelta į kultūros rūmus.

 

1955 m. – ant Zarasų ežero kranto iš bronzos ir granito pastatytas paminklas Marytei      

                 Melnikaitei (skulptorius Juozas Mikėnas, architektas Gediminas Valiuškis).        

                 1992 m. paminklas demontuotas, o 1999 m. išgabentas į Grūto parką.

 

1956 m. – įsteigta Zarasų sporto mokykla. Mokyklos direktoriumi paskirtas Nikolajus    

                 Musatovas. Mokykloje veikė plaukimo, šaudymo ir slidinėjimo skyriai.

                 – Magučių pušyne surengtas pirmasis meno kolektyvų festivalis.

 

1958 m. – pastatytas plytų fabrikas, krakmolo gamykla, promkombinatas, išplėsta

                 pieninė.

 

1959 m. – mieste gyveno 4717 gyventojų.

 

1960 m. – pastatytas kino teatras ,,Rūta”, mokykla-internatas, dalis Sėlių aikštės (buv.

                Tarybų a.) padengta grindiniu, įrengtas skveras.

               – miestas su Zaraso ežero Didžiąja sala sujungtas pylimu ir tiltu. Įrengta

                estrada.

               – įsteigta muzikos (dabar meno) mokykla.

             

1961 m. – pastatytas tuberkuliozės dispanceris.

              – įsteigta prekybos ir kulinarijos mokykla (uždaryta 1980 m.).

               – prie obelisko (paminklo Sankt Peterburgo-Varšuvos traktui) buvo

                pritvirtinta kompozicija, vaizduojanti žmogų, kylantį į kosmosą.

 

1962 m. – pastatytas pastatas, kuriame įsikūrė Zarasų apylinkės teismas ir meno

                 mokykla (Sėlių a. 24).

 

1963 m. – Kultūros ministerijos įsakymu krašto muziejus buvo uždarytas, o 

                 eksponatai perduoti Rokiškio kraštotyros muziejui.

              – įsteigtas tekstilės-galanterijos fabrikas.

              – pastatyta universalinė parduotuvė, ,,Undinės” restoranas, 2 gastronomai,

                 valgykla, baldų parduotuvė.

               – dalinai rekonstruota Sėlių aikštė (projekto autorius – architektas Juodelė).

 

1964 m. – S.Dariaus ir S.Girėno g. 11/13 pastatytas pastatas (dabar ,,Santarvės”

                 vidurinė mokykla).

              – įsteigta neakivaizdinė vidurinė mokykla.

 

1965 m. – Zarasuose poilsiaujančių žmonių skaičius pasiekė 4000.

–          įkurtas Zarasų kultūros namų mišrus choras. Vadovas – Zarasų vaikų

muzikos mokyklos direktorius V.Juodeika.

 

 

1966 m. – Zarasų gimnazijos rūmai perduoti Zarasų rajono kultūros skyriui.

 

 

1967 m.- gegužės 20 d. V.Mickevičiaus-Kapsuko (dabar Savanorių)  gatveje buvo

                padėtas kertinis akmuo mokyklos pastatui (dabar ,,Ąžuolo” gimnazija).

 

1968 m. – įkurtas Zarasų kelionių ir ekskursijų biuras.

              – įkurtas Zarasų miesto vaikų lopšelis-darželis.

              –  nugriauta mūrinė Šaltupės koplytėlė.

 

1969 m. – rugpjūčio 22 d. lankytojams duris atvėrė Marytės Melnikaitės memorialinis     

                 muziejus, priklausęs Rokiškio kraštotyros muziejui.

              – pastatyta kavinė.

              – dailininkas A.Raimondas Miknevičius sukūrė Zarasų herbą.

 

1970 m. – Zarasų miestas užėmė 1290 ha plotą, buvo 27 gatvės  (iš viso: 25,5 km       

                 ilgio), 6624 gyventojai.

                – pastatytas viešbutis ,,Vilnis”.

                – Zarasuose apsilankė 29 500 poilsiautojų.

 

1971 m. – pastatyta 1072 vietų vidurinė mokykla, kuri 1996 m. tapo ,,Ąžuolo”

                 gimnazija.

                – rekonstruota Tarybų aikštė (Sėlių a.).

                – Zarasuose apsilankė 56 000 poilsiautojų.

 

1972 m. – sudarytas naujas Zarasų miesto generalinis planas: numatyta vystyti tik

                 vietinę pramonę, tikslas – Zarasų miestas – poilsio ir turizmo centras.

                 – mieste – 6900 gyventojų, 851 gyvenamasis namas, 90 mūrinių namų.

                 – pastatyta 600 vietų profesinė technikos mokykla (dabar Žemės ūkio

                 mokykla), Komunalinio Įmonių Kombinato administracinis pastatas,

                 išplėsta ligoninė. 

–          Zarasų rajono kultūros namų meninė agitbrigada ,,Muzikuolas” laimėjo

pirmąją vietą respublikiniame agitbrigadų konkurse Lazdijuose. 

                

 

1973 m.- biblioteka įsikūrė buvusios gimnazijos patalpose D.Bukonto gatvėje Nr.20  

               (dabartinėse patalpose).

              – įkurta Zarasų žemės ūkio mokykla.

 

 

1974 m. – Sėlių a. 16/1 pastatyti pašto rūmai (projekto autorius – architektas

                 E.Pšeničnovas).

 

1975 m. – Kauno gatvėje pastatytas miesto viadukas.

 

1976 m. – pastatytas pastatas (projekto autorius – architektas B.Bakaitis), kuriame     

                 įsikūrė rajono savivaldybė (1969 m. nugriauto kalėjimo vietoje).

                 – įkurtas Zarasų senelių pensionatas.

 

1976 – 1978 m. – mieste pastatyti 4 bendrabučiai ir apie 10 daugiabučių gyvenamųjų

                 namų, skaičiavimo centras, 1072 vietų vidurinė mokykla, 600 vietų

                 profesinė technikos mokykla, komunalinių įmonių kombinato  

                 administracinis pastatas.

 

1979 m. –  įrengtas nedidelis Energetikos muziejus.

 

 

1980 m. – Pabaltijo medžioklės trofėjų parodoje Taline buvo apdovanotas Zarasų

               rajono valstybinis gamtos apsaugos inspektorius M.Zlataravičius. Jo

               sumedžiota vilko kaukolė pelnė aukso medalį, o to paties plėšrūno kailis

               įvertintas bronzos medaliu. 

 

1982 m. – šalia buvusio senojo pašto, S.Dariaus ir S.Girėno g. 28a., pastatytas

                 dviaukštis mūrinis Valstybinio banko pastatas (dabar  AB 

                 bankas,,NORD/LB Lietuva”).

 

1984 m. – rugsėjo 1 dieną duris atvėrė Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. Mokytojų

                 kolektyvą sudarė 34 mokytojai. Pirmaisiais mokslo metais mokyklą lankė

                 519 mokinių.

          

 

1986 m. – rekonstruotas Utenos visuomeninės sveikatos centro Zarasų filialas

                      (S.Dariaus ir S.Girėno g. 18).

                –  ilgametis Zarasų elektros tinklų rajono vadovas, kraštotyros žinovas

Algimantas Žilėnas restauruotame Tiltiškių vandens malūne įrengė visuomeninį Energetikos muziejų.

                 – įsteigtas Zarasų r. Magučių ugdymo centras.

 

1987 m. – Malūno gatvėje pastatytas poliklinikos pastatas (projekto autorius –

                 architektas Nakaitis).

 

1988 m. – obeliskas Sankt Peterburgo – Varšuvos traktui įrašytas į vietinės reikšmės

                 istorijos paminklų sąrašą ir restauruotas (nudažytas žaliai, pritvirtinta lenta  

                 su užrašu ,,1836 metais nutiestas kelias Kaunas-Daugpilis”).

              – rugpjūčio 11 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Zarasų rajono skyriaus 

              pastangomis gautas leidimas iškilmingai paminėti visuomenės veikėjo  dr. 

              D.Bukonto gimimo metines. Pirmą kartą Zarasuose suplevėsavo trispalvė 

              vėliava, prie D.Bukonto kapo sugiedota tautinė giesmė. Ši data laikoma 

              oficialia Sąjūdžio susikūrimo pradžia rajone.

–          rudenį Zarasų sąjūdžio iniciatyvinė grupė pradėjo leisti savo biuletenį

,,Vienybė”. Pasirodė 6 numeriai.

 

1989 m. – rugpjūčio 23 d. zarasiečiai dalyvavo Baltijos respublikų akcijoje ,,Baltijos 

              kelias”. Zarasiečiams buvo skirta magistralės M-12 trijų kilometrų atkarpa 

              Ukmergės – Panevėžio ruože.

–          Zarasų rajono vykdomasis komitetas, siekdamas atkurti Zarasų miesto

istorinę praeitį, nutarė sugrąžinti kai kurių gatvių pavadinimus.

 

1990 m. – D.Bukonto gatvėje esančiame skverelyje pastatyta granito skulptūra

                 ,,Metamorfozė”, skulptorius – Aloyzas Smilingis.

–          ekonominės blokados dienomis Agropramoninio banko Zarasų skyriuje

atidaryta antiblokados sąskaita, kurią savo asmeniniais įnašais papildė pavieniai asmenys ir organizacijos.

–          Krašto apsaugos departamento mandatinė komisija Zarasuose atrinko

60-70 būsimųjų pasieniečių. Vadovauti Zarasų užkardai paskiriamas V.Lumbė.

–          gruodžio 7 d. atkurta Zarasų muitinė. Ją sudarė vienas pasienio

muitinės postas Latvijos – Lietuvos pasienyje (Smėlynės postas).

 

 

1991 m. –  sausio 8 d. Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) įsakymu, Zarasų užkardoje

                 buvo suformuotas būrys iš 55 pasieniečių, kurie išvyko į Vilnių ginti

                  Aukščiausios Tarybos rūmų.

–          gegužės 23 d. 7.30 valandą ryto  ginkluoti OMON’ininkai užpuolė

Smėlynės postą. Kadangi pasieniečiai ginklų dar neturėjo, tai užpuolikai nuplėšė nuo posto vagonėlio valstybinę vėliavą, sumušė pasieniečius ir muitininkus, sudegino vagonėlius.

                 – pradėtas ir 1992 m. baigtas Šaltupės koplytėlės atstatymas. Tų pačių metų

                 birželio 21 d. koplytėlė buvo pašventinta. Ąžuolinę Jėzaus Nazariečio

                 skulptūrą, esančią koplytėlės antrame aukšte, sukūrė P.Kochanka.

 

1992 m. – mieste, Vytauto g. 1/2a., pastatyti Zarasų kultūros rūmai (projekto autorius

               – architektas R. Jarmalavičius, konstr. V.Milvydas).

               – Zarasų šaulių kuopai grąžinti Šaulių namai , esantys D.Bukonto g. 3/2.

               – įsteigta SP UAB ,,Zarasų autobusų parkas”.

               – patvirtintas istoriškai saugotinų Zarasų miesto pastatų sąrašas.

 

1993 m. – sukurtas granito ir bronzos paminklas Dominykui Bukontui. Skulptorius –

                 Leonas Strioga.

–          Zarasų kultūros rūmuose įvyko kraštiečių šventė.

–          Kraštiečių ,,Ežerėnai” klubo pirmininkas Adolfas Šeduikis ir paminklo atstatymo komiteto pirmininkas Vytautas Nevronis atidengė gydytojo, antropologo, švietėjo D.Bukonto paminklą..

 

1994 m. –  įkurtas Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Viltis”

                  Zarasų skyrius. Pirmininkė – Elvyra Šumanienė.

                 – Zarasų dekanato organizacija ,,Caritas” įsteigė labdaros valgyklą

                 (K.Donelaičio g. 7).

 

1995 m. – Zarasų rajono centrinė biblioteka pavadinta Zarasų rajono Savivaldybės

                 viešąja biblioteka su 22 filialais.

–          Poetui Marcelijui Martinaičiui buvo skirta pirmoji Pauliaus Širvio

literatūrinė premija, kurią poeto 75-mečio proga įsteigė Zarasų rajono savivaldybė.

–          Pirmąsyk Šiaurės Rytų Lietuvos rajonuose – Zarasuose, Ignalinoje,

Molėtuose ir Švenčionyse įvyko tarptautinis liaudies muzikos ir šokių festivalis ,,Ežerų sietuva – 95”.

–          lapkričio 1 d. mokytojo Rimvydo Cikano iniciatyva susikūrė pirmieji

skautiški vienetai.

 

1996 m. – pakoreguotas Zarasų miesto herbas, parengta ir Lietuvos Respublikos

                 Prezidento A.M.Brazausko patvirtinta vėliava.

                 – Zarasų muitinė reorganizuota į Utenos teritorinę muitinę prijungiant dalį   

                 Švenčionių ir Rokiškio muitinių veiklos zonų. 

–          Magučių darželyje įkurta specialioji sutrikusio intelekto vaikų grupė,

kurioje – 8 vaikai. 

                 – Zarasų rajono meru išrinktas Benjaminas Sakalauskas.

–          Zarasų sporto mokyklai – 40 metų.

–          Zarasų kultūros rūmuose įvyko grožio ir mados šventė-konkursas

,,Bobų vasara-96”.

–          Įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Seimo nariu išrinktas

Petras Popovas.

 

1997 m. – Zarasų miesto herbą ir vėliavą pašventino Zarasų klebonas, dekanas kun.

                 Vytautas Kapočius.

–          Poezijos pavasario šventėje metų literatės vardas suteiktas ,,Zarasų     

krašto” žurnalistei Danutei Pulokaitei.

–          Steigiamojoje konferencijoje įkurtas Lietuvos neįgalių žmonių sąjungos 

Zarasų rajono skyrius.

                 –      Zarasų pensionatui – 60 metų.

                 –      Zarasų 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas P.Širvio vardas.

–            Zarasų rajono savivaldybės sprendimu, buvęs kino direkcijos pastatas

atiduotas Lietuvos žmonių su negalia sąjungos rajono skyriui.

–          P.Širvio literatūrinė premija skirta poetui Vytautui Skripkai už knygą

                 ,,Vigilijos”

 

 

1998 m. –  – Zarasų kultūros rūmų folkloro ansambliui ,,Seluona” – 10 metų.

                – pastatyti Zarasų miesto nutekamųjų vandenų valymo įrengimai (statė AB

                 ,,Zarasų statyba”, vad. K.Vavinsko, vertė 13 255 000 Lt).

–          birželio 6-ąją Zarasuose, Didžiojoje saloje, vyko rajono dainų ir šokių

šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 80-mečiui ir Sąjūdžio 10-mečiui.

–          Zarasų rajono meras A.Abramavičius ir Zdunska Vola (Lenkija) miesto 

prezidentė J.Pustelnik pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

–          Zarasų kultūros rūmuose įvyko pirmoji respublikinė invalidų meno

saviveiklos šventė.

– sukako dešimt metų, kai 1988 metų lapkričio 10 dieną buvo įkurtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Zarasų skyrius.

                 – Zarasų ,,Ąžuolo” gimnazijai – 80 metų.

–          Valstybinis dailės muziejus padovanojo Zarasų krašto muziejui 93

sakralines skulptūras (vertė – 61 tūkst. litų).                

 

1999 m. –  įsteigta rajono savivaldybės viešoji įstaiga ,,Zarasų rajono turizmo 

                  informacijos centras”.

                 – rajono Metų literatu pripažintas Vasilijus Trusovas.

                 – ketvirtą kartą buvo surengtas bėgimas aplink Zaraso ežerą.

                 –  rajono žemdirbiai patyrė didelius nuostolius dėl užsitęsusios sausros.

                 – kameriniam chorui ,,Canticum” – 5 metai.

–          Zarasų rajone gruodžio mėnesį siautėjusi vėtra padarė nuostolių:

išsijungė 50 transformatorinių elektros pastočių, nugriauti kelio ženklai, ,,iškirsta” apie 500 kubinių metrų medienos.

 

2000 m.-  Zarasų rajono meru išrinktas Kostas Zaleckas.

                 -,,Ąžuolo” gimnaziją baigė pirmoji gimnazijos abiturientų humanitarų laida

                 – profilinio mokymo eksperimento dalyvė.

–          Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre

įkurtas užimtumo kambarys psichinę negalią turintiems žmonėms.

–          įkurtas Zarasų verslo informacijos centras.

–          antazaviškei Garbės kraštotyrininkei, mokytojai Stanislavai Kirailytei paskirta Zarasų rajono meno ir kultūros premija.

–  Zarasų Didžiojoje saloje, didžiojoje estradoje įvyko pirmasis pramoginis muzikos ir šokių kūrybinis jaunimo festivalis – konkursas ,,Undinėlių daina – 2000”.

 

2001 m. – balandžio 6 d. prasidėjo visuotinis Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų    

                 surašymas.

                – Zarasų meno mokyklai – 40 metų.

                – Stanislavai Kirailytei už aktyvią kraštotyrinę veiklą, pažintines knygas jos

                70-mečio proga suteiktas Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narės

                vardas.

–          už poetinę kūrybą 2001 metų rajono literato vardas suteiktas mokytojai

Danutei Stankevičienei.

–          įvyko Dekano Vytauto Kapočiaus kunigystės 25-mečio iškilmės. Ta

proga pristatyta muziejininkės L.Raubiškienės parengta knyga ,,Pašauktas mylėti artimą”.

–          Zarasų pirminiame sveikatos priežiūros centre įsikūrė Šeimos krizių

centras.

–          Atkurtas Zarasų skautų ,,Ąžuolo” tuntas.

–          Į Zarasus oficialaus vizito buvo atvykęs Rusijos Federacijos ambasadorius Jurijus Zubkovas.

 

2002 m. –   Zarasų vaikų globos namuose lankėsi Zarasų, Utenos ir Rokiškio

                   parapijos šventikas tėvas Olegas Štelmanas.

                – Laikraščiui ,,Zarasų kraštas” – 70 metų.

                – nuo rugsėjo 1 dienos Pauliaus Širvio vidurinė mokykla reorganizuota į

                   pagrindinę.

–          už sėkmingą dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, bibliotekos

modernizavimą, informacijos sistemos sukūrimą, aukšto lygio literatūros vakarus ir renginius Zarasų viešosios bibliotekos direktorei Danutei Karlienei paskirta Zarasų rajono meno ir kultūros premija.

                 –  kovo 8 d. Zarasų rajone lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas

                 Adamkus, jo patarėjas Armanas Abramavičius.

                 –  Zarasų bendruomenė pirmoji Panevėžio vyskupijoje susitiko su naujuoju

                 vyskupu Jonu Kaunecku.

–          Sadūnų kaimo kapela tarp laidos-konkurso ,,Duokim garo!” finalistų 

pripažinta geriausia Lietuvoje.

–          spalio 16-20 dienomis Zarasuose vyko tarptautinis jaunųjų dizainerių

forumas ,,Jaunas menas”.

                 –  įsteigtas Lietuvos moterų katalikių sąjungos Zarasų skyrius. Pirmininkė –

                  J.Aksiutova.

 

2003 m. – Zarasų rajono Meno ir kultūros premija įteikta skulptoriui Alfonsui

                 Šeduikiui.

–          pradėta renovuoti Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla.

–          Zarasų rajono meru išrinktas Balys Vilimas.

–          AB Lietuvos žemės ūkio bankas nuo gegužės 5 dienos pakeitė savo

pavadinimą į AB bankas “NORD/LB Lietuva”.

                 – Zarasų viešajai bibliotekai – 80 metų.

–          Zarasų ligoninėje likviduotas Tuberkuliozės skyrius.

–          rajono taryba priėmė kreipimąsi dėl Zarasų miesto kurorto statuso.

–          Įvyko Dominyko Bukonto 130-ųjų gimimo bei Zarasų Sąjūdžio

15 metų įkūrimo šventinis minėjimas

–          gruodžio 6 d. įkurtas Darbo partijos Zarasų skyrius. Pirmininkas –

Rimvydas Podolskis.

 

2004 m. – Zarasiškių V. ir M. Guntulių šeimoje gimė trinukai.

–          Prie Zarasų rajono savivaldybės iškilmingai iškelta NATO vėliava.

–          Muitininkai paliko Smėlynės kelio postą.

–          Zarasuose vyko Utenos apskrities dainų šventė ,,Mes aukštaičiai”.

–          Metų literate tapo G.Mičiūnienė.

–          Bankas ,,NORD/LB” persikėlė į naujas patalpas.

–          Zarasiškiai rankininkai N.Kesilis ir T.Kraucevičius tapo Lietuvos čempionais.

–          Penktąjį kartą Zarasuose vyko jaunimo kūrybos festivalis ,,Undinėlių

daina 2004”.

–          Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinei mokyklai – 20 metų.

–          Lietuvos Respublikos Seimo nariu tapo Darbo partijos narys Manfredas Žymantas.

–          Zarasų krašto muziejui – 70 metų.

–          pradėti tiesti nauji šilumos vamzdynai.

–          prasidėjo Sėlių aikštės rekonstrukcijos darbai.

 

 

2005 m. – 40-metį atšventęs Zarasų kultūros rūmų mišrus choras ,,Gelmė” dalyvavo

                 koncertinėje kelionėje į Turkiją.

                 -spalio mėn. oficialiai pristatyta dalis rekonstruotos Sėlių aikštės.

–          lapkričio mėn. duris  atvėrė atnaujintos AB ,,Lietuvos draudimas”

Zarasų  skyriaus patalpos

–          rekonstruota Zarasų autobusų stotis.

–          Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninė vadovu

paskirtas Leonardas Bernatonis.

– įgyvendinant Zarasų viešosios bibliotekos projektą ,,Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato rekonstravimas ir priestato statyba”, pradėtas renovuoti pastatas, kuriame yra įsikūrę Zarasų viešoji biblioteka ir Zarasų krašto muziejus.

–          spalio 15-19 dienomis zarasiečiai atstovavo Lietuvą socialiniame

kultūriniame projekte ,,Mode H”, kuris vyko Turo (Prancūzija) mieste.

–          Zarasų skautai atšventė 10-ąjį savo gimtadienį.

 

 

                 500 metų senumo Zarasų istorijos knyga išmarginta faktais ir įvykiais, vienaip ar kitaip lėmusiais miesto vertę šalies   kontekste.

                 Zarasai – patrauklus svečiams bei jaukus vietiniams gyventojams miestas stovi 155,5 metrų virš jūros lygio pakilusioje vietovėje, kurią supa net 7 ežerai (Zarasas, Zarasaitis, Baltas, Griežtas, Lazdinis, Malavara, Purvinka). Daugelis gatvių atsiremia į Zaraso, Zarasaičio, Griežto ir Balto ežerus.

                 Miestas užima 1750 ha, gyvena apie 8 tūkst. gyventojų.

                 Zarasų miesto senoji dalis – urbanistikos paminklas. Miesto urbanistinę vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialiniu – žiediniu gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu itin pabrėžta, aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų respublikos miestų ir miestelių.

                 Zarasų miesto – urbanistikos paminklo teritorijoje saugotini:

      Sėlių aikštės planas, susidaręs nuo 1836-1837 metų iki XIX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos, ir aikštės padėtis gatvių tinklo atžvilgiu bei šių gatvių trasos:

Kauno – D.Bukonto – Vytauto gatves, susidariusias 1836 m. nutiestame

Daugpilio – Kauno plente;

Bajorų, Pakalnės, Šiaulių, Šaltupės, Bažnyčios, S.Dariaus ir S.Girėno ir Vilniaus gatves, susiformavusias įgyvendinant 1836 – 1837 metų projektinį planą;

Malūno, K.Donelaičio, Birutės, J.Janonio ir Aukštaičių gatves, susidariusias įgyvendinant 1872 metų planą;

J.Gruodžio, Smėlynės ir S.Neries gatves, kurios susidarė dalimis, įgyvendinant 1836 – 1837 metų projektinius planus bei 1960 metų generalinį miesto planą;

Savanorių gatvę, susidariusią iš dviejų dalių skirtingu laiku – užstatant miestą nuo 1836 – 1837 metų iki Pirmojo pasaulinio karo.

          

            

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LITERATŪRA:

 

1.  Baliulis A. Zarasai iki XVIII a. pabaigos / Konferencijos medžiaga, 2005.

2.      Indrašius V. 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas Zarasų apskrityje / Konferencijos          

      medžiaga, 2005.

3.  Indrašius V. Nepriklausomybės riteriai. Vilnius, 1998.

4.  Kviklys Br. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989, T.1.

5. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai / V-asis apybraižų rinkinys. – Vilnius, 1982.

6. Liegutė E. Emilija Pliaterytė / Dokumentinė apysaka. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.

7.  Matekūnas P. Tarp banguojančių ežerų.  D. 1,2,3.

8. Medišauskienė Z. Zarasai devynioliktajame amžiuje / Konferencijos medžiaga, 2005.

9.  Miškinis A. Zarasai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. – Vilnius, 1982.

10. Nemanis J. Zarasų rajono kultūros paveldas.- Zarasai,1994.

11. Pleckevičius J. Sankt Peterburgo – Varšuvos traktu nuo Rezeknės iki Utenos. –

      Utena, 2005.

12. Raubiškienė L. Zarasų apskrities savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu. –

      Kaunas, 1999.

13. Rimša E.Iš Zarasų heraldikos istorijos / Konferencijos medžiaga, 2005.

14. Urbanavičius V., Konferencijos medžiaga. – 2005.

15. ,,Zarasų kraštas” . 1998 – 2005 m.

16. Zarasų krašto muziejaus mokslinio archyvo medžiaga.

17. Garbės kraštotyrininko paminklosaugininko J.Nemanio pateikta medžiaga.