Salako Nepriklausomybės paminklas

Vietinės reikšmės dailės paminklas (Zarasų rajono valdybos 1998-12-02 sprendimas Nr. 486). 

Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Paminklą sukūrė ir pastatė skulptorius Mordechajus Farbmann-Rytvė. Jam talkino Petras Jasinavičius, Mykolas Traigys ir kiti Salako gyventojai. Lėšas skyrė tuo metu Salake dirbęs vaistininkas Mačius.

Pakylos ir paminklo aukštis – 5,31 m. Prie obelisko yra berniuko su fakelu ir moters figūros. Lipdant šias figūras pozavo Salako miestelio gyventojai M. Beinorytė ir E. Šakalys. Nulipdytą iš molio paminklą aptepė aliejumi, padengė nestoru gipso sluoksniu. Po to, supjausčius į dalis, buvo sumontuotas ant pjedestalo. Po paminklu įdėtas butelis su paminklo statymo data, žiniomis apie statytojus, sąlygomis ir keletu monetų.

1930 m. rugsėjo 28 d paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas. Abiejose tako pusėse pasodinta po ąžuoliuką, kurie pavadinti ,,Vilniaus Medis” ir ,,Tautos vado ąžuolas”. Vilniaus ąžuolas išliko iki šių dienų. Sovietmečiu paminklą puošiantys tautiniai simboliai buvo užtinkuoti ir atkurti tik 1988 m. restauruojant paminklą. 

Vieta paminklui parinkta ne atsitiktinai. Dar apie 1740 m. čia buvo įkurtas šv. Augustino reguliarių kanauninkų vienuolynas ir bažnyčia, sunykę XIX amžiaus viduryje. Taip pat čia buvo įruoštos kapinės 1918–1920 metų Lietuvos kariams savanoriams. Vaduojant Salaką iš bolševikų, ties Salaku žuvo eil. J. Martinonis, eil. P. Bobinas ir eil. A. Savukas. Kartu čia palaidotas ir Lietuvos savanoris Aleksas Katinas, žuvęs Biržūnų kaime. Čia buvo palaidoti ir vokiečių kariai, tačiau juos vokiečiai vėliau iškasė ir pervežė į Utenos kapines. Tarybiniais metais šie karių ir savanorių kapai buvo sunaikinti.