Salako akmuo

Yra 2 km į pietvakarius nuo Salako, netoli Nariūnų, Salako miške, šalia kelio Daugailiai – Šlepečiai – Salakas, priešais Salako pilkapyną (Salako sen.). Archeologinės reikšmės riedulys. Patenka į Gražutės regioninio parką.

Apdorotas nupjautviršūnis smulkiagrūdžio granito akmuo, kurio matmenys 1,25 m x 1,2 m x 0,9 m, virš žemės paviršiaus išlindęs apie pusmetrį. Šiaurės rytinėje akmens pusėje palikti įrėžiai: 20 cm skersmens apskritimas, nuo jo – apie 40 cm ilgio kryžius su dviejomis kryžmomis ir puslankiu; 7 cm žemiau apskritimo yra 20 cm ilgio ir 7 cm aukščio puslankis. 16 cm žemiau jo yra 10 cm kryžma, kurios galuose yra 3 cm–3,5 cm ilgio skersiniai, dar 5 cm žemiau yra kita 6 cm ilgio kryžma. Kiek aukščiau apskritimo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo matomas lygiakraštis kryželis. Akmuo apkerpėjęs, apsamanojęs, kryželis su ženklais šiuo metu sunkiai įžiūrimi. Akmenį nuo seno vadina Napoleono akmeniu. Pasakojama, kad čia buvo apsistojęs ir pietavęs karvedys Napoleonas, o piešiniai ant akmens vaizduoja šaukštą ir šakutę, kuriais jis valgęs. Manyta, kad ant akmens esantys ženklai iškalti šiam įvykiui atminti. Visgi Salake Napoleonas niekada nesilankė ir prie pakelės akmens nepietavo. 

Salako, Gailiutiškės, Dirvoniškių ir Žagarinės akmenys su ženklais sietini su 1554 m. įvykusiu žemės valdų atribojimu.

Akmens aplinka tyrinėta 1971 m. 1978 m. nustatyta akmens teritorija.