Vosgėlių piliakalnis

Yra Vosgėlių kaimo pietiniame pakraštyje, 600 m į pietus nuo kelių Dusetos – Užpaliai ir Vosgėliai – Pažiegė sandūros. Kartais vadinamas pagal gretimo kaimo pavadinimą Drageliškių piliakalniu.

Piliakalnio 144 m² plotą aikštelės pietvakarinėje dalyje ir šiaurės vakariniame bei pietvakariniame šlaituose 1933 m. ištyrė archeologas P. Tarasenka. Jis nustatė, kad šlaituose buvo iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys, o ant krašto supiltas pylimas. P. Tarasenka įvairiose aikštelės vietose ištyrė bendrą 28 m² plotą, kuriame aptiki iki 1,2 m storio kultūrinį sluoksnį. Čia rasta: geležinis smeigtukas, kaulinę yla, molinis verpstukas, svarelis, brūkšniuota, lygi, grublėta ir gludinta keramika, gyvulių kaulai. Aikštelėje ir vakariniame šlaite taip pat buvo ištirtas 144 m² plotas, aptiktas iki 1m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta: yla, puodo rankena, pjautuvas, žalvarinė skardinė, segės, žiedas, akmeniniai kirviai, kauliniai smeigtukai, strėlės, geležiniai strėlių antgaliai, adiklis, šiferinis ir moliniai verpstukai, liejimo formos, brūkšniuotos, lygios, žiestos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų. Piliakalnis datuojamas I t-mečiu pr. Kr. – II t-mečio pr. po Kr. 

1949 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai, o 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Tyrimų radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo  bei Lietuvos Istorijos ir etnografijos muziejuose, atsitiktiniai radiniai – Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Piliakalnis naudotas nuo II t-mečio pr. Kr. iki II t-mečio pr. po Kr.