Sartų regioniniame parke esantis piliakalnis yra apie 1 km į šiaurę nuo Velikuškių kaimo, apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dusetų – Obelių kelio tilto per protaką tarp Sartų ir Zalvės ežerų, Sartų ežero rytinio kranto kalvoje (Antazavės sen.). Iš šiaurės jį juosia ežeras, iš rytų ir pietų – dirvonuojantys laukai.
Šlaitai iš Sartų ežero pusės statūs, 18 – 19 m aukščio, o nuo laukų pusės 4 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovalo formos, apie 45 m ilgio ir 25 m pločio. Aikštelės vidurinėje dalyje, apie 1,2 m skersmens ir 0,3 m gylio dubens pavidalo moliu plūktoje duobėje rasti dviejų žmonių griaučiai (kapų chronologija neaiški). Tyrinėjant piliakalnį, jo šlaituose ir aikštelėje rasti 37 kapai. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėse yra 1 ha plotą užimančios senovinės gyvenvietės žymės.
Piliakalnis turėjo įtvirtinimų sistemą. Pietiniame ir rytiniame šlaituose buvo iškastas griovys, už jo supiltas pylimas, o tarp papėdę juosiančių tryjų griovių įrengti dar du pylimai. Tyrinėjant rasti akmeniniai kirvukai, apie 50 kaulinių ir raginių ylų, adiklių, smeigtukų, strėlių antgalių, geležinių dirbinių: peilių, ylų, ietigalių, smeigtukų, žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, geležies gargažių; lipdytinės, brūkšniuotosios, grublėtosios, kruopėtosios, lygios keramikos fragmentų, puoštų gnaibytiniu, virveliniu ir šukiniu ornamentu bei suanglėjusių grūdų. Radiniai saugomi muziejuose. 1933 m. P. Tarasenka ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę ir dalį pietinio ir rytinio šlaito (iš viso 1600 m² plotą). Aikštelės pakraščiuose rastas 0,5 – 0,8 m kultūrinis sluoksnis. 1949 m. ir 1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai. 1994 m. nustatytas piliakalnio plotas yra 3,9 ha. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo II t-mečio pab. pr. Kr. iki I t-mečio pirmųjų amžių po Kr.