Yra Šišponiškių kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje, 70 m į vakarus nuo Kiaulinio upelio kairiojo kranto (Dusetų sen.).
Piliakalnis yra tarp daubų esančios kalvos šiaurės rytiniame gale. Iš pietų pusės jį juosia pelkėtas Kiaulinio, iš šiaurės rytinio – bevardžio upelio slėnis, pietvakariuose maža dauba skiria nuo atokiau esančių aukštumų. Nuolaidūs piliakalnio šlaitai siekia 20 m – 25 m aukštį. 90 x 25 m dydžio aikštelės iškiliu viduriu pakraščiuose yra kultūrinio sluoksnio liekanų.
Piliakalnį 1949 m. ir 1972 m. tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai, 1975 m. ir 1985 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Rasti radiniai: akmeniniai kirviai (įtveriamieji ir su skyle kotui), išgrąžos, geležies šlako, lipdytinės brūkšniuotosios, lygiosios, grublėtosios keramikos fragmentai saugomi Vytauto Didžiojo karo, Rokiškio kraštotyros bei Lietuvos Istorijos ir etnografijos muziejuose.
1994 m. nustatytos piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos plotas – 5,1 ha. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I t-mečio pr. Kr. iki I t-mečio vid. po Kr.