Pakačinės piliakalnis

Yra į pietus nuo Pakačinės kaimo, į rytus nuo Dembų vienkiemio, Antazavės girininkijos miško 27 kvartale, pietiniame kalvos gale (Antazavės sen.). Pasiekiamas iš plento Bradesiai – Dusetos – Daugailiai, Zaduojoje pasukus į dešinę, rytų – pietryčių kryptimi Dumblynės link.

Jo šlaitai statūs ir siekia 10 – 11 m aukštį, šiaurinis – 3,5 m aukščio; viršūnės aikštelė apie 35 m skersmens, beveik apskrita, iškiliu viduriu. 1933 m. P. Tarasenka ištyrė 30 m² plotą aikštelės vakarinėje dalyje. Tyrinėjimo metu aptiktame 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta akmuo su skyle kotui ir įtveriamas kirvis, kauliniai dirbiniai, geležies šlako, lipdytinės brūkšniuotosios, lygiosios, grublėtos keramikos fragmentų. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 1949 m. ir 1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai, o 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. 1978 m. nustatytos, o 1994 m. pakoreguotos piliakalnio teritorijos plotas yra 1,1 ha. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I t-mečio pr. Kr. iki I t-mečio vid. po Kr.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apskrita, 35 m skersmens, su iškiliu viduriu. Šiaurinėje pašlaitėje, 2 m žemiau aikštelės, iškastas 20 m ilgio, 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras, 2,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Šiaurės vakarų šlaite, 2 m žemiau griovio, yra trikampė 21 m ilgio, 20 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10 – 11 m aukščio, šiaurinis šlaitas – 3,5 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs praretintomis eglėmis. 1933 m. Petras Tarasenka aikštelės vakariniame pakraštyje ištyrė 30 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį su akmeniniais kirviais (įtveriamuoju ir su skyle kotui), galąstuvu, kauline yla, adikliu, smeigtuku, brūkšniuota, gludinta, lygia ir grublėta keramika, geležies gargažėmis, gyvulių kaulais. 1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos Istorijos institutas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Piliakalnis datuojamas I t-mečiu pr. Kr. – I t-mečio vid. po Kr.