Maniuliškių piliakalnis

Yra apie 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Maniuliškių kaimo, apie 0,7 km į pietryčius nuo Kumpuolio ežero ir apie 0,8 km į pietvakarius nuo Aleksandravėlės – Suvieko ir Kumpuolių – Antazavės kelių sandūros (Degučių sen.).

Piliakalnio šlaitai statūs ir siekia 14 m aukštį. Viršuje 50 x 25 m dydžio aikštelė, kurios pakraščiuose yra 0,8 – 1,2 m kultūrinis sluoksnis. Tyrinėjant piliakalnį buvo rasta kaulinė yla, plokščias molinis svarelis su skyle, geležies gargažių, lipdytinės brūkšniuotosios, lygiosios ir grublėtosios keramikos fragmentų. Pietinėje piliakalnio papėdėje rastos senovinės gyvenvietės liekanos. 1949 m. ir 1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai, 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Istorijos ir etnografijos muziejuose. 1978 m. nustatytos, o 1994 m. pakoreguotos piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos plotas yra 3,2 ha. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas I t-mečio pr. Kr. antroje – I t-mečio po Kr. pirmoje pusėje.