Lūžų piliakalnis, Lūžų pilkapynas ir Lūžų akmuo

Lūžų piliakalnis yra Gražutės regioniniame parke, Šavašos kairiajame krante, Lūžų miško 60 kvartale (Antalieptės sen.). Piliakalnis pasiekiamas keliu Antalieptė – Jakštai, miško kairėje, į rytus nuo keliuko, prieš jam kertant Šavašos upelį. Piliakalnį iš rytų, pietų ir pietvakarių juosia Šavašos slėnis, iš šiaurės vakarų ir šiaurės rytų – aukštuma. Šlaitai slėnio pusėje statūs, 10 – 15 m aukščio, šiaurės rytų pusėje – 6 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 20 m dydžio, jos šiaurės rytų pakraštys 3 m aukštesnis. Čia rasta brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Piliakalnio šiaurės rytų šlaite, 6 m žemiau aikštelės, yra 9 m ilgio ir 4 m pločio terasa. Piliakalnis datuojamas I t-mečiu pr. Kr. – I t-mečio po Kr. pr.

Lūžų pilkapynas yra apie 300 m į pietus nuo Lūžų piliakalnio.

Lūžų akmuo (dubeniuotasis). Mitologinis akmuo (spėjama, kad tai – pagoniškos šventyklos liekana) yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno, netoli Antalieptės, Šavašos dešiniajame krante, Gražutės regioniniame parke. 

Cilindro formos, rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70 – 75 cm aukščio, jo šonai ties viduriu aptašyti, yra 3 cm pločio griovelių žymių. Akmens viršutinėje plokštumoje iškaltas 49 x 52 cm skersmens ir 5 – 8 cm gylio dubuo, kurio pakraščiuose yra 1,75 cm pločio ir 0,5 – 0,8 cm gylio griovelis. 1971 m. aplink akmenį Lietuvos Istorijos institutas ištyrė 10,5 m² plotą. Nustatyta, kad akmuo buvo prie duobės pakraščio, jo apačia rėmėsi į akmens nuoskalas. Duobėje rasta 15 cm storio degėsių sluoksnis, po juo – akmens nuoskalų klojinys. Manoma, čia iki XVI – XVII a. buvo šventykla.