Yra 350 m į šiaurės vakarus nuo Jatkūniškių kaimo ir Jatkūniškio ežero, 370 m į pietus nuo Pajuodžio ežero pietvakarinio kranto.
1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos Istorijos instituto darbuotojai, o 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Rasti lipdytinės brūkšniuotosios keramikos fragmentai, tinkas, dalis molinio svarelio saugomi Rokiškio kraštotyros bei Lietuvos Istorijos ir etnografijos muziejuose. Piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėse yra senovinės gyvenvietės liekanos.