You are here: Home > Naujienos > Šv. Kazimiero diena

Šv. Kazimiero diena

Įvedus krikščionybę Lietuvoje, kovo 4 d. sutapatinta su Šv. Kazimiero, laikomo Lietuvos globėju,  varduvėmis. Šv. Kazimieras (1458–1484) – Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV Jogailaičio sūnus. Jo mama Elžbieta – Austrijos princesės ir Bohemijos bei Vengrijos karaliaus, Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. 

Nuo pat mažens Kazimierą mokė Krokuvos kanauninkas, istorikas Janas Dlugošas. O paauglystėje politikos ir karybos – politinis pabėgėlis iš Italijos Pilypas Buonaccorsi, metraštininkų žinomas Kalimacho vardu. Kazimieras mokėjo rašyti ir skaityti, puikiai kalbėjo lotyniškai, lenkiškai, lietuviškai, vokiškai.


Karaliaus rūmuose aukštinamas Švč. Mergelės Marijos kultas, pamaldi motina Elžbieta, kanauninkas J. Dlugošas, 1481 m. sąmokslo prieš karališkąją giminę atskleidimo aplinkybės, nenusisekęs karinis žygis 1471 m. įkvėpė Kazimierui pamaldumo dvasią. Jis buvo išsilavinęs žmogus, pasirinkęs krikščioniškąsias vertybes: tikėjimą, maldą, rūpestį vargšais, ištikimybę, skaistumą, saiką.


Kai Kazimierui suėjo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Žygio metu Kazimierui teko stebėti žmonių žiaurumą – plėšimus, sukilimus dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimus. 


Kelerius metus Kazimieras valdė Lenkiją. Sutvarkė valstybės iždą, rūpinosi Lietuvos pareigūnais, kartu su tėvu aktyviai rėmė pranciškonų (bernardinų) misijų darbą, stengėsi pagerinti Lenkijos ir Romos santykius, daug dėmesio skyrė santykiams su turkais, kurie kėlė karinę grėsmę, vedė derybas su amatininkais, rūpinosi kariuomene ir teismais. 


Kazimieras mirė sulaukęs 26 m., palaidotas Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Netrukus po jo mirties pradėjo sklisti pasakojimai, kad jis gydęs sergančiuosius nepagydomomis ligomis.1521 m. popiežius Leonas X Kazimierą paskelbė palaimintuoju, o popiežius Klemensas VIII  – šventuoju.


1604 m. gegužės 10–12 d. Vilniuje iškilmingai atšvęsta Šv. Kazimiero kanonizacija, o 1636 m. įrengta puošni barokinė koplyčia, skirta karalaičiui Šv. Kazimierui, ir su didingomis iškilmėmis į ją perkelti šventojo palaikai. Popiežius Urbonas VIII tais pačiais metais paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju. 1926 m. paskelbus Lietuvą bažnytine provincija, Šv. Kazimieras paskirtas visos Lietuvos globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII šventąjį paskelbė „visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu, Globėju pas Dievą“.


Nuo XIX a. kasmet pirmosiomis kovo dienomis (paskutinį savaitgalį prieš Šv. Kazimiero dieną) surengiama Kaziuko mugė, turinti šimtmečių tradicijas. Ja paminima Šv. Kazimiero diena. Mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. Teigiama, kad šimtmečius gyvuojanti kasmetinė Kaziuko mugė neįvyko Antrojo pasaulinio karo metais. Svarbiausias mugės atributas yra verba, gaminama iš įvairių džiovintų gėlių, žolių, rugių. Mugėje gausu ne tik liaudies meistrų, amatininkų, tautodailininkų rankų darbo gaminių, bet ir renginių. Kaziuko mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų.

Parengta remiantis informacija, pateikta internetinėse svetainėse: http://www.kaziukomugevilnius.lt/, https://www.katedra.lt/sv-kazimieras/, https://www.kaziukomuge.lt/.

Vilma Mickutė, Amatų centro Antazavės dvare vadovė