You are here: Home > Naujienos > Popieriaus karpiniai

Popieriaus karpiniai

Karpinys – unikalus kūrybinis darbas iš popieriaus, sukurtas žirklėmis ar rėžtuku. Popieriaus karpymo tradicijos ypač senos Kinijoje – būtent čia prieš du tūkstančius metų išrastas popierius. Europoje siluetiniai karpiniai paplito XVII a. iš Persijos – Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje.

Paplitę Lietuvoje interjere jie išskirtinai naudoti tik kaimuose ir žiūrėta kaip į prastuomenės užsiėmimą, tai  darė įtaką jų išnykimui. Taikomaisiais popieriaus karpiniais XIX a. pab. – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais puoštas valstiečių gyvenamųjų namų interjeras. Kaimo žmonės įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu karpytomis užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas, žibalinių lempų gaubtus, veidrodžius, kampines lentynas, nuotraukas, šventųjų paveikslus, popierinės karpytos servetėlės buvo naudojamos vazonams, tortams padėti, santūrūs karpiniai – karstų kraštams pagražinti, žvakėms pridengti nuo vėjo. Karpinius keisdavo kelis kartus per metus – prieš didžiąsias metų šventes, vestuves, krikštynas, jubiliejus, senus išmesdavo, todėl seniausi karpiniai išlikę tik nuotraukose.

Karpiniams naudotas baltas popierius (kuo plonesnis), laikraščiai. Karpydavo moterys ir vaikai. Naudodavo dideles žirkles, pjaustytojų peiliukus. Raštai karpiniuose dažniausiai pasikartojantys, neįmantrūs, geometriniai – rombai, apskritimai, iš kurių sukuriamas vientisas ornamentas, augaliniai ir gyvuliniai raštai – įvairios gėlės, paukščiai. Tradiciniai lietuvių karpinių raštai giminingi kraičio skrynių, prieverpsčių, margučių, siuvinėjimo raštams.

Tautodailininkė, etninės kultūros ekspertė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė teigia, kad šiandien kitaip suprantamas popieriaus karpymo menas.  Autorė nurodo, jog pagrindinis lietuviškų karpinių motyvas yra mitinis Medis, indoeuropietiškos kultūros centrinė ašis. Kosminis medis, Gyvybės medis yra labai dažnas ir baltiškajame mene. Pasaulis yra vaizduojamas medžiu, kuris jungia tris dalis: žemutinę, vidurinę ir viršutinę – Požemį (šaknys), Žemę (kamienas), Dangų (šakos). Pasaulis parodomas kaip simbolių sistema, kuri atspindi mūsų Visatos suvokimą ir žmogaus santykį su gamta bei Aukštesniąja būtimi.

Parengta remiantis tautodailininkės, etninės kultūros ekspertės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės straipsniu „Popieriaus karpiniai“ bei popieriaus karpytojos Odetos Bražėnienės knyga „Popierinės užuolaidėlės“.

Vilma Mickutė, Amatų centro Antazavės dvare vadovė