You are here: Home > Naujienos > ARTI ČIČIRIO…

ARTI ČIČIRIO…

Zarasų krašto muziejuje atidaryta ir iki vasario 26 dienos veiks Vitalio VOŠTERIO (Vilnius) fotografijų paroda „Po tėviškės dangum“.

    Kažkaip netradiciškai prasidėjo šios parodos atidarymas – besirenkančius žiūrovus kaip „vakaruškose“ pasitiko smagi Samanių kaimo kapelos (vadovas Algimantas Trumpa) muzika. „Maniau, į vestuves patekau“, – juokavo vicemeras Arnoldas Abramavičius.


Vestuvės ne vestuvės, bet kaimo kapelos muzikavimas buvo labai vietoje dairantis į kaimo vaizdus užfiksavusio fotomenininko V. Vošterio fotografijas. Sakė, prieš dešimtmetį fotografuota, bet ne vienas kaimiškas šaknis turintis parodos lankytojas galėtų ir suabejoti – tokius pat ir panašius vaizdus prieš 40, 50 metų ar dar anksčiau išeidami iš kaimo išsinešėme ir mes, vyresnieji. Regis, visai nenustebčiau, jei prie „plytos“ (viryklės) sėdinčią ar runkelius dorojančią išvysčiau savo mamą, kuriai šiandien būtų 105-eri, ar dar vyresnį su dalgiu stovintį tėtį… Taip jau yra – kaimas keičiasi, modernėja kur kas lėčiau nei miestas, užtai būtent jis išsaugojo šventą prigimtinę kalbą – tautos savasties saugotoją, senuosius papročius – tautiškumo gaivintojus.
*   *   *
Visgi suabejoti fotografijose užfiksuotų laiku neleistų pirmiausia pats parodos autorius Vitalis Vošterys (Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos muzikos mokytojui sausio 30-ąją sukaks dar tik 35-eri), taip pat ir nuotraukose besišypsantys, šventiškai nusiteikę, žemės darbus dirbantys, dėl kažko susirūpinę ar besiilsintys Aleksandravėlės, Kriaunų, Lašų, o daugiausia – Balčiūniškio kaimo (Suvieko sen.) gyventojai. Kaip pastarieji atsidūrė priešais Rokiškio rajono Obelių miestelyje gimusio, augusio, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vargonų specialybę įsigijusio vaikino fotoobjektyvą? Istorija nesudėtinga – grodamas vargonais Kriaunų ir Aleksandravėlės miestelių bažnyčiose Vitalis susipažinęs su bažnyčioje giedančiu balčiūniškiečiu Albertu Guogiu, o tas jį į svečius pakvietęs.  Eksponuojamose nuotraukose – ir Albertas (deja, jau iškeliavęs Anapilin), ir kiti Guogiai, net keliose nuotraukose – abu senoliai: sėdi Vilhelmas kaip Rūpintojėlis, galvą parėmęs; nepatenkinta, nes „murzota“ raukosi fotografuojama runkelius valanti Veronika…


Pasiligojo senolėlė Veronika, ant patalo guli, bet Vilhelmas Guogis, guvus  93-ejų senolis, su sūnumis Algirdu ir Albinu, dukromis Vilma ir  Dalia į parodos atidarymą atvyko – žiūrėjo į save, savo žmoną, vaikus tose didžiulėse fotografijose ir stebėjosi…


Beje, šią parodą ir finansavo Dalia Guogytė-Brazauskienė, tądien jautriai tarmiškai papasakojusi apie Tėviškę, jos žmones, apie tą „čiuplutį vargoninkioką“, kuris prieš kiek daugiau nei dešimt metų pasirodė Balčiūniškio kaime ir kaip tikras kaimo metraštininkas įamžino to meto kaimo žmones, jų darbus, nuotaikas.
*   *   *
Parodos autorius Vitalis Vošterys tądien sulaukė daug šiltų atsiliepimų ir sveikinimų. „Mano amžiaus žmogui, iš kaimo kilusiam, tos nuotraukos širdin sėda, iki pat kulniukų nusirita“, – šypsojosi parodą atidaręs muziejaus darbuotojas Vasilijus Trusovas.


 Muzikos mokytoju Vilniuje dirbantis Vitalis nuo jaunų dienų ėmė domėtis kraštotyra, senuoju lietuvišku paveldu. Laisvalaikiu jis užsiima menine fotografija. Parodos autoriui imponuoja paprastas, nesugadintas kaimo žmogaus dvasios grožis, senoviškas lietuvio būdas, kaimo šventė ir darbai. Vitalis prisipažino, kad surengti parodą seniai svajojęs, ypač apsilankęs nuo Dusetų kilusio fotomenininko Klaudijaus Driskiaus Vilniaus Rotušėje surengtoje fotografijų parodoje „Arti Sartų“, todėl sulaukęs Dalios Brazauskienės pasiūlymo labai apsidžiaugęs. „Ši paroda galėtų vadintis „Arti Čičirio“, – šypsojosi fotomenininkas ir dėkojo visiems į parodos atidarymą atvykusiems nuotraukų herojams. 


Danutė PULOKAITĖ
Vasilijaus KUKONENKOS Ir Kęsto Vasilevskio nuotraukos.