AMATŲ CENTRE – AUDINIŲ IR RIEŠINIŲ PARODOS
Amatų centre Antazavės dvare nuo lapkričio 8 d. veikia Zarasų krašto muziejaus pagrindiniame fonde saugomų audinių bei Daivos Čypienės megztų riešinių parodos.
Audimas – senas tradicijas išlaikiusi tautodailės šaka, apimanti audinių, vilnonės, lininės aprangos, buitinės reikmės puošmenų – rankšluosčių, užuolaidų, juostų, užtiesalų, staltiesių, lovatiesių, takų ir įvairių kitokių audeklų – gamybą įvairiomis technikomis: horizontaliomis ir vertikaliomis audimo staklėmis, pynimo, rišimo, mezgimo būdais. Pradžioje audiniai austi iš lininių, vilnonių, kanapinių verpalų, XIX a. antroje pusėje naudota medvilnė, šilkas, XX a. – dirbtinis šilkas, kitos sintetinės medžiagos.
Drobiniai buitiniai ir dekoratyviniai audiniai daugiausia audžiami vienspalviai. Derinami lininiai ir medvilniniai verpalai, kuriais kuriami geometriniai raštai. Pakraščiuose įaudžiami raudoni arba mėlyni žičkai. Galuose prisiuvami kuteliai, pinikai, mezginiai. Audinių raštams būdinga aiški, santūri kompozicija. Geometriniai raštai kartojasi ritmiškai, taip sudarydami grafinį piešinį. Geometriniai motyvai – saulutės, žvaigždutės. Audinių raštai smulkūs, žaismingi, įaudžiamos gijos (margutės).
Amatų centre Antazavės dvare eksponuojamos lovatiesės, rankšluosčiai, pagalvėlių užvalkalai, austi 1989–2015 metais. Šiuos eksponatus Zarasų krašto muziejus yra įsigijęs arba gavęs dovanų iš S. Truskauskienės, A. Tumėnienės, A. Bikulčienės, D. Stankevičienės.
Audinių paroda veiks iki gruodžio 31 d.
Daiva Čypienė gimė 1972 m. Bilaišių kaime (Dusetų sen., Zarasų r. sav.). Baigė vidurinę mokyklą Jūžintuose. Mokėsi Kauno aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje agronomiją. Pagal specialybę dirbti neteko. Nuo 1999 m. gyvena Dusetose. D. Čypienė yra žinomo medžio drožėjo Eriko Čypo žmona, turi dvi dukras – Emiliją ir Lukreciją.
Menininkė kuria įvairius papuošalus – auskarus, apyrankes, karolius, nuo 2011 m. mezga riešines (arba rankovėčius). Amatų centre eksponuojama 16 jos megztų riešinių.
Lietuvoje riešinės dėvėtos XIX a. – XX a. pirmoje pusėje, vadintos įvairiais pavadinimais, skyrėsi jų spalva bei raštų motyvai. Mezgamos virbalais iš storesnių vilnonių siūlų arba neriamos vąšeliu. Dažniausia – vienspalvės, apie 6-15 cm ilgio, su skersiniais ar išilginiais dryžiais. Pagražinimui buvo įmezgami karoliukai. Anot D. Čypienės, riešinės – puiki aprangos detalė, ne tik atskleidžianti mūsų tautos autentiškumą, bet ir puikiai šildanti vėsesnę dieną. Parodos autorė megzdama riešines naudoja baltų ženklus – kryžius, svastiką, trikampius, rombus, kvadratus. Jie riešinėms puikiausiai tinka.
D. Čypienės megztų riešinių paroda Amatų centre Antazavės dvare veiks iki lapkričio 28 d.
Kviečiame apsilankyti.
Vilma Mickutė, Amatų centro Antazavės dvare vadovė
[easy_image_gallery gallery=”644″]