Zarasų krašto muziejus

ZARASŲ KRAŠTO SAVIVALDA ŠIMTMEČIO TĖKMĖJE

Zarasų krašto muziejuje pristatyta nauja knyga „Zarasų krašto savivaldai šimtas metų“. Visada labai malonu dalyvauti renginyje, kur išvysti dar vieną žodinį paminklą Zarasų kraštui, gali jį pasklaidyti. Jauti, kiek daug į jį įdėta triūso, meilės ir šilumos.  

Naujoji knyga apie įdomų, turiningą Zarasų krašto istorijos etapą. Knygos puslapiai pasakoja apie tai, kaip zarasiškiai kūrė savivaldą, organizavo jos struktūras, nuveikė kitus savo valdžios kūrimo darbus šimtmečio sūkuriuose.                

Naujos knygos sudarytoja – ilgametė Zarasų krašto muziejaus darbuotoja Laima Raubiškienė. Renginio metu ji kaip patyrusi gidė pristatymo dalyvius nuvedė į šimtametę praeitį. Vėl buvo prisiminta tarpukario istorija.  Nelengva ji  buvo ežerų kraštui, jo žmonėms. Savanoriai dar dalyvavo paskutiniuose mūšiuose už krašto laisvę, o  Zarasų žemėse  jau  brėžėsi atkurtos valstybės apskrities ribos, kūrėsi vietos valdžia.                

Vakaro metu vėl buvo prisiminta daug valdžių, kurias pergyveno šio krašto žmonės, neliko pamirštos ir tuo metu iškilusios asmenybės. Visi šie žmonės dirbo šiam kraštui, jo gyventojams. Apie šiuos nuveiktus darbus ir reikėjo surinkti duomenis, apibendrinti ir pateikti skaitytojo teismui. Žinoma krašto kraštotyrininkė prisipažino, kad stengėsi likti objektyvi ne vertindama darbus, o tik pateikdama faktus, išsaugotų archyvų rankraščių mintis.           

Renginio dalyviai sužinojo ir apie knygos rašymo etapus. Tarpukario istorija tolima, tačiau rašyti ją teko lengviau dėl daugelio aplinkybių. Svarbiausia aplinkybė ta, kad Laima daug bendradarbiavo su kraštiečiais, gyvenusiais užsienyje. Daug istorinės medžiagos buvo gauta iš zarasiškio publicisto Petro  Matekūno. Šis žmogus apie tą laikotarpį atsiuntė daug knygų, politikų prisiminimų ir rankraščių, dokumentų. Tokia vertinga medžiaga ir buvo papildyti muziejaus fondai. Jais knygos sudarytoja pasinaudojo ir šios knygos rašymo metu. Apie savivaldą ir jos istoriją tai nebe pirmoji šios sudarytojos knyga.                     

Muziejuje buvo sukaupta daug medžiagos apie valdžios kūrimo etapus Zarasuose.  L. Raubiškienė prisiminė ir apie šį sumanymą –  įdomią muziejaus medžiagą įprasminti leidiniuose. Šią idėją įgyvendinti ir paskatino tuometinis rajono Savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Jo iniciatyva ir buvo parengta ir išleista pirmoji knyga, skirta rajono savivaldai pirmuoju Nepriklausomybės laikotarpiu. Sudarytoja šį sumanumą įgyvendino, daug ir ilgai dirbo Valstybės archyvuose ir prieš dešimtmetį sudarė knyga „Zarasų apskrities savivalda“. Visi,  kas domisi Zarasų istoriją, sužinojo, kaip zarasiškiai Nepriklausomybės laikotarpiu kūrė savo valdžią ir kūrė savo valdžios struktūras.                                

Turiningo renginio metu dalyviai dar sykį prisiminė daug praėjusio šimtmečio istorinių asmenybių. Zarasai – Augustino Voldemaro tremties vieta. Remiantis išeivijos spauda, žinoma, kad 1929 m. A. Voldemaras buvo ištremtas iš Kauno į Platelius, o vėliau perkeltas į Zarasus. Čia jis gyveno pas pusbrolį –Lietuvos banko Zarasų skyriaus direktorių irgi Augustiną Voldemarą. A. Voldemaras buvo nuolat sekamas samdomų žmonių iš kitų apskričių, kad nesusidraugautų su vietiniais sekliais. 1934 metais bandant įvykdyti Vyriausybės perversmą, A. Voldemaras grupės karininkų buvo atskraidintas į Kauną. Karo lauko teismas jį nuteisė mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista 12 metų kalėjimu. Atsėdėjęs 4 metus Utenos kalėjime, Lietuvos Nepriklausomybės 20-čio proga jis buvo amnestuotas su sąlyga, kad išvyks gyventi į užsienį. Kol buvo tvarkomi dokumentai išvykti, jis dar dvi savaites gyveno Zarasuose. Iš čia išvyko į Prancūziją. Kalbėtoja siūlė, kad būtina įamžinti šio tarpukario laikų veikėjo atminimą ir Zarasuose.             

Knygos sudarytojai sudėtingiau buvo rašyti tarybinio laikotarpio apžvalgas, nes trūko informacijos ir būtų kur kas ilgiau užtrukęs knygos parengimas. Rajono Savivaldybės administracijos skyriaus vedėja Audronė Sažinienė pateikė savivaldybės archyvuose rastą ilgametės savivaldybės darbuotojos Veronikos Pučinskienės rašytą metraštį. Knygoje ir šis laikotarpis yra išsamiai  nušviestas.

Įdomiai  aprašomas laikas, kai Zaraso ežero Didžioji sala buvo sujungta su krantu. Šį sumanymą 1958 m. įgyvendino buvęs Zarasų rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vasilijus Dorofejevas.  Jis ir subrandino idėją, kaip visus šventinius renginius perkelti į nuostabaus grožio kampelį – salą. Iki tol rajono šventės vyko Magučių stadione, kur buvo nepatogu ir dalyviams, ir žiūrovams.

                    
Renginio vedėjas  Vasilijus Trusovas priminė, kad Zarasų krašto istorijai L. Raubiškienė daug padarė. Sumanios ir darbščios kraštotyrininkės dėka išėjo knygos „Zarasai laiko vilnyse", „Zarasų savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu", „Pašauktas mylėti artimą“ ir kitos. Laimos darbštumas, kruopštus darbas archyvuose, nuoširdus bendravimas su tos istorijos liudytojais padėjo visada užčiuopti labai daug įdomių anuomet vyravusių politinių pažiūrų, visuomeninės veiklos ir minties dokumentinio liudijimo pėdsakų. 


Į knygos pristatymą atvyko ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas. Jis daug gerų žodžių pasakė L. Raubiškienei, visiems kraštotyros entuziastams už tokią gražią dovaną Zarasų kraštui ir jo žmonėms. Čia tikras žinių lobynas apie tokį unikalų gamtos kampelį ir jo valdžią ir žmones. Daug faktų, prisiminimų, nuotraukų. Pasigedau, juokaudamas kalbėjo Seimo narys, tik vienos nuotraukos. Nėra čia ligoninės nuotraukos. Ši ligoninė pastatyta žmonių gerovei, retas kraštas turi tokią modernią, tokią gražią ligoninę. Tuo pasigirti knygoje tikrai vertėtų. Meras Nikolajus Gusevas pasidžiaugė, kad knygoje lyg istoriniame kaleidoskope nušviečiama visų laikų problematika, pateikti faktai, kurie džiugino ir slėgė mūsų visuomenę, pateikiami geriausi Zarasų krašto istorinių, kultūrinių tradicinių vertybių išsaugojimo ir naujų iniciatyvų puoselėjimo pavyzdžiai. Dar vienas gražus žodinis paminklas Zarasų kraštui. Knygos pristatymo metu kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, jis prisiminė metus, kai teko Zarasuose dirbti pirmuoju meru. „Visi mes tada buvome ne tik jauni, bet kupini ryžto, neišpasakyto entuziazmo ir idealizmo. Ne viską įmanoma buvo įgyvendinti, bet mūsų pastangos buvo nuoširdžios“, – kalbėjo Benjaminas Sakalauskas. Daug gražių padėkos žodžių knygos sudarytojai pasakė ir rajono Savivaldybės  mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, Atkuriamojo Seimo narys Petras Papovas, rajono tarybos nariai Nijolė Guobienė, Virgilijus Smalskis, Vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Veikšra ir kiti šio gražaus renginio dalyviai. L. Raubiškienė, nepriimdama laurų vien sau, padėkojo visiems talkininkams, aktyviems Zarasų krašto kraštotyrininkams, visiems tiems, kurie padėjo rinkti, kaupti įvairiuose šaltiniuose išsibarsčiusią istorinę informaciją ir išleisti knygą. Sudarytoja patikino, kad šioje srityje yra dar daug darbų, kuriuos ir teks padaryti ateityje kraštotyrinio darbo entuziastams.


Petras IVANOVAS
Nuotraukose: knygos „Zarasų krašto savivaldai šimtas metų“ pristatymo akimirkos.

[easy_image_gallery gallery=”196″]

II – V 10:00 – 18:00
VI 10:00 – 16:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorius: Arvydas Veikšra
Įmonės kodas: 190221622