You are here: Home > Naujienos > PARODOJE – ŠIRDIES ŠILUMA SUŠILDYTI MEDŽIO IR METALO DIRBINIAI

PARODOJE – ŠIRDIES ŠILUMA SUŠILDYTI MEDŽIO IR METALO DIRBINIAI

Zarasų krašto muziejus pakvietė lankytojus į neįprastą parodą.  Joje skirtingo meno dirbinai. Vieni iš medžio, kiti iš metalo. Medžio drožybos darbus parodai pateikė dusetiškis Erikas Čypas. Šalia  gražių rankų šiluma ir meile sušildyti medžio dirbinių, džiugina lankytojus ir įspūdingi Renato Žiliuko meninės kalvystės darbai.  Regis, ką tik iš žiezdro ištraukti ir alsuojantys   karščiu, šiluma ir gyvybe.  

Tiesa, parodos atidarymo iškilmėse dalyvavo tik vienas parodos autorius Renatas Žiliukas. Erikas Čypas muziejaus lankytojams jau pažįstamas, prieš keletą metų muziejaus erdvėse lankytojai jau gerėjosi meniškais jo darbais.  

Vakaro vedėjas muziejininkas Vasilijus Trusovas supažindino lankytojus su Renato Žiliuko kūrybos keliu, ieškojimais ir atradimais. Parodoje Renato dirbinių spektras labai platus  – nuo  praktiškų namų ūkiui iki ažūrinių voratinklių ar nukaldintų gėlių namų interjerui.  

Renatas Žiliukas prisipažino uždegė meilę kalvystei atsitiktinumas. Žmona nusižiūrėjo pas kaimyną drabužių pakabą . Parduotuvėse ilgai ieškojo. Norėjo nusipirkti. Surado. Pasižiūrėjo Renatas kabyklą, panašią  į metalo gabalą su keliais kabliukais, o po to kai sužinojo kainą ir pasakė, kad jis pats sugebės padaryti žymiai geresnę. Iš parduotuvių Renatas tą sykį sugrįžo be kabyklos. Tačiau ne tuščias. Širdyje spurdėjo noras įgyvendinti savo sumanymą. Šiam norui ir sumanymui pakluso metalas. Sudėtingi buvo pirmieji bandymai. Pagamino tada Renatas norimą kabyklą. Buvo patenkintas j ir jis pats, ir namiškiai. Tada kalvės žaizdras uždegė  ir meilę kalvystei. Metalas kaprizingas daiktas. Užsispyręs , tačiau Renatui užsispyrimo ir atkalumo buvo daugiau. Taip gimdavo vienas darbelis, po to kitas. Kiekvieną iš jų pradedantys meninės kalvystės meistras stengdavosi padaryti gražiau, patraukliai. Kalvės žiezdre karštis nenusakomas, tačiau vyras suprato, kad be karščio reikalinga meilės šilumos  metalui. Tik ši meilė gali padaryti daiktą patrauklų, įdomų.  

Gal visiems atrodys, kad atyrusiems meistrams viskas įveikiama. Tačiau tai netiesa. Nė  vienas kalvio darbas negimsta lengvai. Medžiaga, su kuria dirbama, – kietas, nepasiduodantis metalas. Tenka dirbti didžiulėje kaitroje: metalą įkaitinus reikia skubiai ir tiksliai iš jo daryti norimą gaminį. Minutė kita, metalas atšals ir jo jau neįveiksi. Tiesa būna ir taip, kai iš vieno svajoto daikto  darbo eigoje gimsta kitas kūrinys. Taip ne sykį atsitiko ir Renatui. 

Parodos  autorius atidarymo dalyviams papasakojo apie tai, kaip ieško savo dirbiniams metalų. Per tuos metus jis įminė daugelio metalo paslapčių. Dažnas  dar ir šiandien įsivaizduoja kalvį paišiną, prie anglių žiezdro. Tačiau technologijos jau pasikeitusios, šiandien žiezdrai be anglių, metalas įkaitinamas dujomis.  

Renato pasakojimą papildė jo žmona Jolanta Žiliukienė. Ji  papasakojo apie Renato pomėgį, kad jo meilė kalvystei  ištikima, savo garaže jis gali praleisti ištisas dienas. Kalvėje sava tvarka, kuri tik jam suprantama ir priimtina.  Čia ir gimsta jo polėkis kurti, įkvėpti gyvybę metalui. Be kabyklų Renatas įgyvendino daug savų idėjų. Taip pagamino lentyną batams,  žvakides,  gėlių stovus, įvarius namų apyvokos reikmenis. Be žaizdro kalvėje dar visada kunkuliuoja Renato aistra – šiam pomėgiui. Žaizdras užgesta, o ši aistra – niekada.  

Muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė, sveikindama parodos autorių, priminė muziejaus erdvėse, kad kalvystė  yra seniausias amatas istorijoje, šis amatas apipintas  įvairiausiais mitologiniais pasakojimais, padavimais. Kalvis visada buvo išskirtinė būtybė, turinti nepaprastų gabumų ir ištvermės  nukalti  įvairius praktiškus ir reikalingus namų apyvokos daiktus. Pastaruoju metu šis amatas įgyja naujų spalvų ir tampa meno šaka.  Direktorė prisiminė , kai ji rengė leidinius apie Zarasų tradicinius meno amatus, pastebėjo, kad kai kurie amatai miršta ir nyksta iš mūsų gyvenimo. Tačiau dabar kalvystė, medžio drožyba vėl atgimsta. Ypač  pastarieji metai paženklinti kūrybinės energijos priveržiu. Jis siejamas su savo šaknimis,  bendruomene. Džiugu, kad atsiranda energingų, kūrybingų žmonių, kad žmonės moka, stengiasi padaryti daiktą pirmiausia gražų, o taip pat praktišką, naudingą savo ir kitų gyvenimui. 

Parodos autorių sveikino, naujų kūrybinių aukštumų ir kūrybinių polėkių linkėjo  jo bendradarbiai AB „Panevėžio energija“ Zarasų  šilumos tinklų rajono bendradarbiai, rajono savivaldybės tarybos nariai Rimvydas Podolskis, Nijole Guobienė ir kiti.  

Renatas jau dalyvavo parodose, Dusetose, Vilniuje, Rokiškyje, visur buvo šiltas lankytojų susidomėjimas. Dalyvauta ir mugėse. O tai skatina ieškoti naujų sprendimų, padaryti naujus ir naujus darbus. Po mugių ir parodų meistras sulaukia ir individualių užsakymų. Žmonės patenkinti darbais ir puošia jo autoriniais darbais, namus, sodybas.

Petras Ivanovas 
Nuotraukose: Eriko Čyžo medžio drožybos ir Renato Žiliukos meninės kalvystės darbai Zarasų krašto muziejuje ir parodos atidarymo akimirkos.
Autoriaus nuotraukos


Zarasų krašto informacinio portalo www.zarasuose.lt informacija. Straipsnis parengtas įgyvendinant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuotą projektą: „Zarasų krašto šimtmetis atkurtoje Lietuvoje: žmonės, įvykiai, kultūra ir tradicijos“