VARDAN TOS LIETUVOS
Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – „Tautiška giesmė“ skambėjo ne tik visuose Lietuvos miestuose, miesteliuose, kaimuose, bet ir visame pasaulyje, kur gyvena bent keli lietuviai.
Zarasiškiai Valstybės dienos minėjimą tradiciškai pradėjo Zarasų krašto muziejuje. Apžiūrėję Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtą parodą „Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje“ visi įdėmiai klausėsi istoriko Tomo Baranausko paskaitos apie Lietuvos valstybės ištakas ir kunigaikščio Mindaugo karūnavimo reikšmę.
O paskaita buvo įdomi pirmiausia tuo, kad dar kartą priminė – daug kas iš senųjų laikų grindžiama ne patvirtintais faktais, o hipotezėmis. Istoriko nuomone, Mindaugo titulavimas pirmuoju valstybės kūrėju ganėtinai ginčytinas. „Dar prieš Mindaugą Lietuva pradėjo vykdyti nuolatinius didelio masto karo žygius, kurių pirmasis istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas 1183 metais. Taigi ir iki Mindaugo buvo kitų valdovų, kad ir paties Mindaugo tėvas, iš kurio Mindaugas paveldėjo valdžią. Tiesiog Mindaugas buvo pirmasis žinomas valdovas, štai jam ir atiteko valstybės sukūrimo nuopelnai“, – kalbėjo istorikas. Jis pabrėžė, kad ir 1253-iaisiais Mindaugo karūnavimas Vilniuje taip pat yra tik hipotezė: kunigaikštis Mindaugas gyveno 1200–1263 m., o Vilnius istoriniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1323-iaisiais, seniausio pastato liekanos datuojamos 1271 m. Antai Baltarusijos istorikai tvirtina, kad kunigaikštis Mindaugas karūnuotas Naugarduke, tačiau, pasak lektoriaus, labiausiai tikėtina, kad karūnavimas vyko dabartiniame Anykščių rajone, kur (vėlgi – tik manoma) ant Šeimyniškėlių piliakalnio stovėjusi Mindaugo pilis (Vorutos pilis), taigi minima „Latovija“ galėjusi būti būtent ten, kur teka Latavos upelis. Lektoriaus nuomone, ir Valstybės diena turėtų būti minima ne liepos 6-ąją (juolab tiksli karūnavimo data nė nežinoma), o liepos 17-ąją, kai 1251 m. Mindaugas priėmė krikštą ir popiežius Inocentas IV Milane surašyta bule Lietuvą paskelbė katalikiška valstybe. Būtent šis faktas siejamas su tarptautiniu Lietuvos pripažinimu, prestižu įsijungiant į katalikiškų karalysčių sistemą.
Įdomūs buvo ir lektoriaus pamąstymai, ar Valstybės dieną „tinka“ švęsti žemaičiams, jei už karūną būtent Raseinių kraštas (o vėliau ir ne tik jis) buvo užrašytas Lietuvos priešui – vokiečių ordinui. Net Mindaugo palaidojimo vieta abejotina, kaip ir versijos apie jo stačiatikių tikėjimą arba grįžimą į pagonybę. Pasak istoriko, tai tiesiog vėlyvosios interpretacijos, o ne patikrinti dalykai.
Savo paskaita istorikas T. Baranauskas pripažino, kad Lietuvos valstybės kūrimosi laikai daug kur su spragomis, skendi miglose ir trūkstant faktų į daugelį klausimų tvirtai ir neginčijamai atsakyti negalima, kad istorikų darbuose ne visada galima atskirti faktus nuo interpretacijų, juolab senieji rašytiniai šaltiniai yra už Lietuvos ribų ir atskleidžia, kaip lietuvius matė bei vertino kaimynai – vokiečiai, latviai… Žinoma, kunigaikščio Mindaugo apsikrikštijimo ir karūnavimo karaliumi didžiulė reikšmė Lietuvai yra neginčytini.
Su daugeliu šių ir kitų teiginių, pasvarstymų ir abejonių galima susipažinti dar 2000-aisiais istoriko Tomo Baranausko išleistoje knygoje „Lietuvos valstybės ištakos“.
Po paskaitos visi susikaupę klausėsi Kauno styginių instrumentų kvarteto (atlikėjai Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Aistė Mikutytė, Eglė Lapinskė, Saulius Bartulis) muzikavimo, plojimais dėkodami už profesionaliai atliekamus įvairių epochų klasikinius kūrinius.
O jau tada visi išsiliejo į gatvę, prie apžvalgos rato, kur plevėsavo trispalvės. Trumpas Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo sveikinimo žodis – ir lygiai 21 valandą iš gana gausiai susirinkusių zarasiečių ir miesto svečių krūtinių erdviai bei plačiai išsiveržė „Tautiška giesmė“. Ir visus sujungė nepakartojamas bendrumo bei vienybės jausmas… Vardan tos Lietuvos!
Danutė PULOKAITĖ
Vasilijaus KUKONENKOS nuotraukos.
[easy_image_gallery gallery=”444″]