Zarasų krašto muziejus

VARDAN TOS LIETUVOS

Lie­pos 6-ąją – Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­ną – „Tau­tiš­ka gies­mė“ skam­bė­jo ne tik vi­suo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, miesteliuo­se, kai­muo­se, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, kur gy­ve­na bent ke­li lie­tu­viai.

Za­ra­siš­kiai Vals­ty­bės die­nos mi­nė­ji­mą tra­di­ciš­kai pra­dė­jo Za­ra­sų kraš­to mu­zie­ju­je. Ap­žiū­rė­ję Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus pa­reng­tą pa­ro­dą „Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos ka­rai su Šve­di­ja XVII am­žiu­je“ vi­si įdė­miai klau­sė­si is­to­ri­ko To­mo Ba­ra­naus­ko pa­skai­tos apie Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­ta­kas ir ku­ni­gaikš­čio Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo reikš­mę.

O pa­skai­ta bu­vo įdo­mi pir­miau­sia tuo, kad dar kar­tą pri­mi­nė – daug kas iš se­nų­jų lai­kų grin­džia­ma ne pa­tvir­tin­tais fak­tais, o hi­po­te­zė­mis. Is­to­ri­ko nuo­mo­ne, Min­dau­go ti­tu­la­vi­mas pir­muo­ju vals­ty­bės kū­rė­ju ga­nė­ti­nai gin­čy­ti­nas. „Dar prieš Min­dau­gą Lie­tu­va pra­dė­jo vyk­dy­ti nuo­la­ti­nius di­de­lio mas­to ka­ro žy­gius, ku­rių pir­ma­sis is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se už­fik­suo­tas 1183 me­tais. Tai­gi ir iki Min­dau­go bu­vo ki­tų val­do­vų, kad ir pa­ties Min­dau­go tė­vas, iš ku­rio Min­dau­gas pa­vel­dė­jo val­džią. Tie­siog Min­dau­gas bu­vo pir­ma­sis ži­no­mas val­do­vas, štai jam ir ati­te­ko vals­ty­bės su­kū­ri­mo nuo­pel­nai“, – kal­bė­jo is­to­ri­kas. Jis pa­brė­žė, kad ir 1253-iai­siais Min­dau­go ka­rū­na­vi­mas Vil­niu­je taip pat yra tik hi­po­te­zė: ku­ni­gaikš­tis Min­dau­gas gy­ve­no 1200–1263 m., o Vil­nius is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se pir­mą­kart mi­ni­mas 1323-iai­siais, se­niau­sio pa­sta­to lie­ka­nos da­tuo­ja­mos 1271 m. An­tai Bal­ta­ru­si­jos is­to­ri­kai tvir­ti­na, kad ku­ni­gaikš­tis Min­dau­gas ka­rū­nuo­tas Nau­gar­du­ke, ta­čiau, pa­sak lek­to­riaus, la­biau­siai ti­kė­ti­na, kad ka­rū­na­vi­mas vy­ko da­bar­ti­nia­me Anykš­čių ra­jo­ne, kur (vėl­gi – tik ma­no­ma) ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio sto­vė­ju­si Min­dau­go pi­lis (Vo­ru­tos pi­lis), tai­gi mi­ni­ma „La­to­vi­ja“ ga­lė­ju­si bū­ti bū­tent ten, kur te­ka La­ta­vos upe­lis. Lek­to­riaus nuo­mo­ne, ir Vals­ty­bės die­na tu­rė­tų bū­ti mi­ni­ma ne lie­pos 6-ąją (juo­lab tiks­li ka­rū­na­vi­mo da­ta nė ne­ži­no­ma), o lie­pos 17-ąją,  kai 1251 m. Min­dau­gas pri­ėmė krikš­tą ir po­pie­žius Ino­cen­tas IV Mi­la­ne su­ra­šy­ta bu­le Lie­tu­vą pa­skel­bė ka­ta­li­kiš­ka vals­ty­be. Bū­tent šis fak­tas sie­ja­mas su tarp­tau­ti­niu Lie­tu­vos pri­pa­ži­ni­mu, pres­ti­žu įsi­jun­giant į ka­ta­li­kiš­kų ka­ra­lys­čių sis­te­mą.

Įdo­mūs bu­vo ir lek­to­riaus pa­mąs­ty­mai, ar Vals­ty­bės die­ną „tin­ka“ švęs­ti že­mai­čiams, jei už ka­rū­ną  bū­tent Ra­sei­nių kraš­tas (o vė­liau ir ne tik jis) bu­vo už­ra­šy­tas Lie­tu­vos prie­šui – vo­kie­čių or­di­nui. Net Min­dau­go pa­lai­do­ji­mo vie­ta abe­jo­ti­na, kaip ir ver­si­jos apie jo sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mą ar­ba grį­ži­mą į pa­go­ny­bę. Pa­sak is­to­ri­ko, tai tie­siog vė­ly­vo­sios in­ter­pre­ta­ci­jos, o ne pa­tik­rin­ti da­ly­kai.

Sa­vo pa­skai­ta is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mo­si lai­kai daug kur su spra­go­mis, sken­di mig­lo­se  ir trūks­tant fak­tų į dau­ge­lį klau­si­mų tvir­tai ir ne­gin­či­ja­mai at­sa­ky­ti ne­ga­li­ma, kad is­to­ri­kų dar­buo­se ne vi­sa­da ga­li­ma at­skir­ti fak­tus nuo in­ter­pre­ta­ci­jų, juo­lab se­nie­ji ra­šy­ti­niai šal­ti­niai yra už Lie­tu­vos ri­bų ir at­sklei­džia, kaip lie­tu­vius ma­tė bei ver­ti­no kai­my­nai – vo­kie­čiai, lat­viai… Ži­no­ma, ku­ni­gaikš­čio Min­dau­go ap­si­krikš­ti­ji­mo ir ka­rū­na­vi­mo  ka­ra­liu­mi  di­džiu­lė reikš­mė Lie­tu­vai yra ne­gin­čy­ti­ni.

Su dau­ge­liu šių ir ki­tų tei­gi­nių, pa­svars­ty­mų ir abe­jo­nių ga­li­ma su­si­pa­žin­ti dar 2000-ai­siais is­to­ri­ko To­mo Ba­ra­naus­ko iš­leis­to­je kny­go­je „Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­ta­kos“.

Po pa­skai­tos vi­si su­si­kau­pę klau­sė­si Kau­no sty­gi­nių in­stru­men­tų kvar­te­to (at­li­kė­jai Ka­ro­li­na Bei­na­ry­tė-Pa­le­kaus­kie­nė, Ais­tė Mi­ku­ty­tė, Eg­lė La­pins­kė, Sau­lius Bar­tu­lis) mu­zi­ka­vi­mo, plo­ji­mais dė­ko­da­mi už pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka­mus įvai­rių epo­chų kla­si­ki­nius kū­ri­nius.

O jau ta­da vi­si iš­si­lie­jo į gat­vę, prie ap­žval­gos ra­to, kur ple­vė­sa­vo tri­spal­vės. Trum­pas Za­ra­sų ra­jo­no me­ro Ni­ko­la­jaus Gu­se­vo svei­ki­ni­mo žo­dis – ir ly­giai 21 va­lan­dą iš ga­na gau­siai su­si­rin­ku­sių za­ra­sie­čių ir mies­to sve­čių krū­ti­nių erd­viai bei pla­čiai iš­si­ver­žė „Tau­tiš­ka gies­mė“. Ir vi­sus su­jun­gė ne­pa­kar­to­ja­mas ben­dru­mo bei vie­ny­bės jaus­mas… Var­dan tos Lie­tu­vos!

 

Da­nu­tė PULOKAITĖ

Va­si­li­jaus KUKONENKOS nuo­trau­kos.

[easy_image_gallery gallery=”444″]