RIŠO SPALVINGAS VERBAS
Zarasų krašto muziejuje kovo mėnesį surengtos kūrybinės dirbtuvės jaunimui ir suaugusiesiems, kurių metu zarasiškė Aldona Voroneckienė supažindino su verbų prasmėmis, rišimo technika, mokė, kaip parinkti augalus, kad verbos būtų spalvingos, žavios.
Tradicinė verba – tai iš gluosnių, beržų, žilvičių ir kadagių šakelių surišta puokštelė. Kaip žinia, Verbų sekmadienio rytą lietuviai jas nešdavo (tradicija išlaikyta ir iki šių dienų) į bažnyčią šventinti. Vilniaus apylinkėse senovėje tokia verba dar buvo puošiama žibutėmis arba kitomis pavasario gėlėmis. Be tradicinės verbos, jau antras šimtmetis kuriama ir unikali Vilniaus verba. Tai meniškai sukomponuotos, prie lazdyno kotelio pritvirtintos sausų gėlių ir žolynų kompozicijos. Nuo XIX amžiaus jos buvo pardavinėjamos prie Vilniaus bažnyčių ir yra neatskiriama Verbų sekmadienio dalis. Pastarosios, vadinamos Vilniaus krašto verbomis, ne vienam jos tapo tarsi Lietuvos simboliu.
Atėjusieji į kūrybines dirbtuves Muziejuje drauge su išradinga verbų rišėja A. Voroneckiene kūrė, bendravo, dalijosi nuomonėmis, džiaugėsi išmokę susirišti gražias verbas Velykoms. Moterys domėjosi, kokių žolynų reikia, kaip juos džiovinti, laikyti, kad jie būtų tinkami verboms rišti. Kai kurios pačios išmokusios rišti žadėjo pamokyti ir savo pažįstamus, bendradarbius, šeimos narius.
Vasilijus Trusovas
Eigilės Strui nuotraukos