APIE ŽMONES IR ILGESĮ…
Zarasų krašto muziejuje birželio 14 dieną įvyko renginys, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti bei priminęs apie praeitį, istoriją ir tragiškus tautiečių išgyvenimus…
Muziejaus kolekcijų saugotojas-kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas minėjimą pradėjo kiek melancholiškomis, susimąstyti skatinančiomis eilėmis ir padėkomis susirinkusiesiems. „Visi žinome šią tautai skaudžią dieną…“ – sakė V. Trusovas, kviesdamas tylos minute pagerbti atminimą tų, kurie iš tremties nebegrįžo, ir tuos, kurie grįžo… kitokie, taip pat pridūrė, jog nors ši diena ir liūdna, ji taip pat viltinga –juk daugiau taip nebebus, neturi būti…
Praskriejus kelioms susikaupimo ir tylos minutėms Zarasų miškų urėdijos urėdas Rimantas Jurevičius susirinkusiųjų dėmesį prikaustė skaitydamas politinio tremtinio eilėraštį, parašytą 1948 metais, taip pat cituodamas rusų žurnalisto Jevgenijaus Titovo žodžius: „Tautos neįmanoma nugalėti!“ bei Seimo nario Vytauto Juozapaičio skatinimą padaryti „viską, kad ateitis būtų mūsų rankose“.
Išgirdusi raginimą pasidalyti mintimis, prisiminimais, išgyvenimais, susijusiais su 1941 metais birželio 14 dieną Sovietų Sąjungos pradėtais masiniais trėmimais į Sibirą, Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė papasakojo apie tremtinio Viktoro Pranskūno patirtį.
Trumpai, bet išsamiai istorinius faktus pateikė renginio svečias, mokslų daktaras, Šiaulių universiteto Istorijos katedros docentas Simonas Strelcovas, kuris džiaugėsi apsilankymu Zarasų mieste ne tik dėl prasmingos šventės, bet ir todėl, jog jo senelio gimtinė – Zarasai. Istoriką taip pat pradžiugino gausus žmonių būrys, susirinkęs Zarasų krašto muziejaus salėje, bei tai, kad atvyko ir jaunimas. S. Strelcovas palinkėjo, kad tos žinios, atsiminimai, kurie dar yra, neišnyktų, kad tremtiniai, kurie vis dar su mumis, bei sąmoningas jaunimas, vertinantis istoriją ir kultūrą, rastų daugiau „bendros kalbos“.
Mokslų daktaras priminė, jog 1941 metais vykdyti trėmimai buvo patys žiauriausi. Anot statistikos iš visų ištremtų asmenų, vėliau į Lietuvą grižo tik 33 procentai, visi kiti – mirė arba dingo. Pasak istoriko, šiuos faktus žinoti yra būtina, jeigu norime kurti gražų rytojų. „Jeigu nesimokome iš praeities, pridarome klaidų ateityje“, – sakė S. Strelcovas.
Trumpai prisiminimais apie tremties į nykius Rusijos regionus dalią, kurios neišvengė artimieji, pasidalijo ir solistė Judita Leitaitė, koncertą „Apie žmones, ilgesį, apie tai, kas Jums svarbu“ pradėjusi daina „Vakaro malda“.
Prasmingo minėjimo proga surengtame koncerte taip pat pasirodė pianistas Jurijus Suchanovas. Programos metu skambėjo Lili Marlen, Rimvydo Racevičiaus, Algimanto Raudonikio ir kitų autorių kūriniai.
Vytautė KAZANAVIČIŪTĖ
Vasilijaus KUKONENKOS nuotraukos.