Zarasų krašto muziejus

APIE ŽMONES IR ILGESĮ…

Za­ra­sų kraš­to mu­zie­ju­je bir­že­lio 14 die­ną įvy­ko ren­gi­nys, skir­tas Ge­du­lo ir vil­ties bei Oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do die­noms pa­mi­nė­ti bei pri­mi­nęs apie praei­tį, is­to­ri­ją ir tra­giš­kus tau­tie­čių iš­gy­ve­ni­mus…

Mu­zie­jaus ko­lek­ci­jų sau­go­to­jas-kul­tū­ri­nių ren­gi­nių ko­or­di­na­to­rius Va­si­li­jus Tru­so­vas mi­nė­ji­mą pra­dė­jo kiek me­lan­cho­liš­ko­mis, su­si­mąs­ty­ti ska­ti­nan­čio­mis ei­lė­mis ir pa­dė­ko­mis su­si­rin­ku­sie­siems. „Vi­si ži­nome šią tau­tai skau­džią die­ną…“ – sa­kė V. Tru­so­vas, kvies­da­mas ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti at­mi­ni­mą tų, ku­rie iš trem­ties ne­be­grį­žo, ir tuos, ku­rie grį­žo… ki­to­kie, taip pat pri­dū­rė, jog nors ši die­na ir liūd­na, ji taip pat vil­tin­ga –juk dau­giau taip ne­be­bus, ne­tu­ri bū­ti…

Pra­skrie­jus ke­lioms su­si­kau­pi­mo ir ty­los mi­nu­tėms Za­ra­sų miš­kų urė­di­jos urė­das Ri­man­tas Ju­re­vi­čius su­si­rin­ku­sių­jų dė­me­sį pri­kaus­tė skai­ty­da­mas po­li­ti­nio trem­ti­nio ei­lė­raš­tį, pa­ra­šy­tą 1948 me­tais, taip pat ci­tuo­da­mas ru­sų žur­na­lis­to Jev­ge­ni­jaus Ti­to­vo žo­džius: „Tau­tos ne­įma­no­ma nu­ga­lė­ti!“ bei Sei­mo na­rio Vy­tau­to Juo­za­pai­čio ­ska­ti­ni­mą pa­da­ry­ti „vis­ką, kad at­ei­tis bū­tų mū­sų ran­ko­se“.

Iš­gir­du­si ra­gi­ni­mą pa­si­da­ly­ti min­ti­mis, pri­si­mi­ni­mais, iš­gy­ve­ni­mais, su­si­ju­siais su 1941 me­tais bir­že­lio 14 die­ną So­vie­tų Są­jun­gos pra­dė­tais ma­si­niais trė­mi­mais į Si­bi­rą, Za­ra­sų kul­tū­ros cen­tro et­no­gra­fė Ri­ma Vi­tai­tė pa­pa­sa­ko­jo apie trem­ti­nio Vik­to­ro Prans­kū­no pa­tir­tį.

Trum­pai, bet iš­sa­miai is­to­ri­nius fak­tus pa­tei­kė ren­gi­nio sve­čias, moks­lų dak­ta­ras, Šiau­lių uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos ka­ted­ros do­cen­tas Si­mo­nas Strel­co­vas, ku­ris džiau­gė­si ap­si­lan­ky­mu Za­ra­sų mies­te ne tik dėl pra­smin­gos šven­tės, bet ir to­dėl, jog jo se­ne­lio gim­ti­nė – Za­ra­sai. Is­to­ri­ką taip pat pra­džiu­gi­no gau­sus žmo­nių bū­rys, su­si­rin­kęs Za­ra­sų kraš­to mu­zie­jaus sa­lė­je, bei tai, kad at­vy­ko ir jau­ni­mas. S. Strel­co­vas pa­lin­kė­jo, kad tos ži­nios, at­si­mi­ni­mai, ku­rie dar yra, ne­iš­nyk­tų, kad trem­ti­niai, ku­rie vis dar su mu­mis, bei są­mo­nin­gas jau­ni­mas, ver­ti­nan­tis is­to­ri­ją ir kul­tū­rą, ras­tų dau­giau „ben­dros kal­bos“.

Moks­lų dak­ta­ras pri­mi­nė, jog 1941 me­tais vyk­dy­ti trė­mi­mai bu­vo pa­tys žiau­riau­si. Anot sta­tis­ti­kos iš vi­sų iš­trem­tų as­me­nų, vė­liau į Lie­tu­vą gri­žo tik 33 pro­cen­tai, vi­si ki­ti – mi­rė ar­ba din­go. Pa­sak is­to­ri­ko, šiuos fak­tus ži­no­ti yra bū­ti­na, jei­gu no­ri­me kur­ti gra­žų ry­to­jų. „Jei­gu ne­si­mo­ko­me iš pra­ei­ties, pri­da­ro­me klai­dų at­ei­ty­je“, – sa­kė S. Strel­co­vas.

Trum­pai pri­si­mi­ni­mais apie trem­ties į ny­kius Ru­si­jos re­gio­nus da­lią, ku­rios ne­iš­ven­gė ar­ti­mie­ji, pa­si­da­li­jo ir so­lis­tė Ju­di­ta Lei­tai­tė, kon­cer­tą „Apie žmo­nes, il­ge­sį, apie tai, kas Jums svar­bu“ pra­dė­ju­si dai­na „Va­ka­ro mal­da“.

Pra­smin­go mi­nė­ji­mo pro­ga su­reng­ta­me kon­cer­te taip pat pa­si­ro­dė pia­nis­tas Ju­ri­jus Su­cha­no­vas. Pro­gra­mos me­tu skam­bė­jo Li­li Mar­len, Rim­vy­do Ra­ce­vi­čiaus, Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio ir ki­tų au­to­rių kū­ri­niai.

Vy­tau­tė KAZANAVIČIŪTĖ

Va­si­li­jaus KUKONENKOS nuo­trau­kos.