SUSITIKIMAS SU SIGNATARU
Zarasų krašto muziejuje balandžio 15 d. įvyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Sauliumi Pečeliūnu. Susitikimo tema ,,Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį pasitinkant“.
Būsimasis politikas 1979 metais baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo inžinieriaus kelininko specialybę. Profesinę veiklą pradėjo Miestų statybos projektavimo institute, o politinėje veikloje pradėjo dalyvauti 1980 metais ir daugiau kaip per tris dešimtmečius tapo patyrusiu politiku. Bendradarbiavo leidžiant pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1988 – 1990 m. – Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, 1992 – 2000 m. ir 2004 – 2012 m. kadencijų Seimo narys bei vykdė daugybę kitų pareigų.
Kokia mūsų valstybė, kaip mes atrodome jau gerą ketvirtį amžiaus gyvendami nepriklausomoje demokratinėje šalyje? Šiuos ir kitus klausimus apie mūsų valstybės istoriją nuo Sąjūdžio laikų S. Pečeliūnas gvildeno lengvai ir įtikinamai, paberdamas palyginimų, humoristiškai ir filosofiškai apibūdindamas kai kuriuos dabarties gyvenimo reiškinius, ekonominę ir socialinę situaciją, mūsų pačių nesusivokimą. Jau tokie esame – pokalbius pirmiausia pradedame nuo skundų: blogai tas ir anas, valdžia nesirūpina žmonių gyvenimu ir panašiai. Žvelgdami į kitų valstybių ekonominę, socialinę situaciją lyginame save, bet ar lyginame su panašiais kaip mes? Jeigu lygintume su mūsų nepriklausomybės atstatymo pradžia ir dabartimi, tai pamatytume – šuolis yra sunkiai įsivaizduojamas, pastebėjo signataras ir palygino su žinomu siužetu iš Biblijos: Mozė žydų tautą po dykumą vedžiojo 40 metų – mes nepriklausomos valstybės kūrimo kelyje tik ketvirtį amžiaus…
Negerai, kai daroma klaidų priimant įstatymus, nemaža dalis Seimo narių neatlieka tinkamai jiems rinkėjų patikėtos funkcijos – daug žada, bet neįvykdo. Pernelyg rūpinamasi savimi – pakliuvę į valdžią taikosi, kad tik jam būtų geriau, pastebi signataras ir priduria: juk mes juos ir išrinkome. Beje, taikliai buvo pasakyta ir tai, kad nuėję į turgų, nepuolate tuoj pat pirkti: žiūrinėjate, deratės, o jei jus apgavo, pakišo nekokybišką prekę, kitą kartą iš apgaviko nepirksite. Taip turėtų būti ir rinkimuose. Apsivogusių, nepatikimų, neišmanančių, po keletą kartų perbėgusių į kitas partijas žmonių į valdžią nereikia rinkti, o naujus kandidatus daugiau pažinti. Tiesa, jei turguje nusipirktą kokią papuvusią daržovę tuoj pat galite išmesti, tai rinkimai į valdžią – tik po ketverių metų. Tuo ir naudojasi kai kurie Seimo nariai – neva, kaip nors pratupėsiu „šiltoje“ vietoje, juk neišmes. Tad negalima susieti valdžios ir valstybės tiesmukiškai. Meilę tėvynei, valstybei, patriotizmą, pasiaukojimą išugdome per daugybę metų. Tai yra net ir smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nematomi dalykai, teigė S. Pečeliūnas.
Klausimą, koks požiūris į dabartiniu metu dalinamas pašalpas, svečias aiškino nevienareikšmiškai, pabrėždamas, kad taip auginame tinginių, „bambalinių“ kartą, bet kita vertus, nešelpdami netruksime sulaukti kitokių neigiamų pasekmių.
Be kita ko, susitikime S. Pečeliūnas papasakojo ir apie tai, kaip vyko derybos su Rusija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos (buvo delegacijos narys), kaip buvo organizuojamas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, kurio Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi jis buvo, darbas. Taip pat pasidalijo mintimis kai kuriais socialinio gyvenimo, švietimo klausimais, apgailestavo, kad pastaruoju metu mažai pasinaudojama signatarų patirtimi, žiniomis sprendžiant svarbius mūsų valstybės klausimus.
Vasilijus Trusovas
Fotografijos Vasilijaus Kukonenkos