Zarasų krašto muziejaus virtualus turas
Vasario 24-oji – Vieversio diena
Priešistoriniais laikais manyta, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių. Galbūt juos kas pavasarį atsiunčia deivė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė (1921–1994). Įdomu, kad senųjų laikų atmintis tebėra gyva lietuvių etninėje kultūroje: tradicinio kalendoriaus pavasario dienos turi ir paukščių vardus.
Pelenų diena, arba Pelenų trečiadienis, katalikų liturginė šventė, pirmoji gavėnios diena − trečiadienis po Užgavėnių. Pelenų diena dar buvo vadinama Pasninkų motina, arba Gavėnios versme, Lietuvoje – Pelenine, Pelene.
Kasmet Lietuvoje vyksta tradicinė liaudies meno konkursinė paroda ,,Aukso vainikas“, kurioje savo kūrybą pristato daug mūsų šalies tautodailininkų, įvairių amatų meistrų. Šiame bene svarbiausiame šalyje liaudies kūrėjų sujudime sėkmingai dalyvauja ir Zarasų rajono liaudies meno kūrėjai, o ypač audėjos. Aukščiausia nominacija yra apdovanotos Zarasų kraštą garsinančios savo audimais tautodailininkės Adelė Tumėnienė ir Rima Vitaitė. O pačioje sausio pradžioje iš respublikinės šios konkursinės parodos, vykusios Raudondvario dvare (Kauno r.), atskriejo džiugi žinia, kad Aukso vainiku nominuota jau ir trečioji zarasiškė – Birutė Andrijauskienė už aukštaitiškų tautinių kostiumų kolekciją. Labai džiaugiamės ir kalbiname laureatę.
Pašto ženklų kolekcionavimu J. Ižikovas susidomėjo dar vaikystėje – mat turėjo pažįstamų žmonių, kurie mielai juos keitė į monetas, kurių Jevgenijus tuomet turėjo nemažai. Pasak Jevgenijaus, tarybiniais metais poilsiautojai iš Leningrado (dabartinis Sankt Peterburgas) labai domėjosi lietuviškomis monetomis, todėl noriai keitė jas į pašto ženklus. Jų įsigyti kolekcininkas važiuodavo ir į Daugpilį. Taip po truputį kaupėsi įvairiatemė kolekcija, kurią J. Ižikovas 2020 m. perdavė Zarasų krašto muziejui, kur, jo manymu, yra patikimiausiai bus saugoma.
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai,kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Gavėno deginimas. Užgavėnės dar vadinamos Užugavomis, Ragučio švente.
Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena – viena iš kertinių Lietuvos istorijos datų, svarbi kiekvienam Lietuvą mylinčiam jos gyventojui. 1918 m. vasario 16-ąją nepriklausomos Lietuvos valstybės vardas suskambo oficialiai. Ne Lietuvos sąjungoje su Vokietija, Lenkija ar Rusijos sudėtyje, bet nepriklausoma, demokratiniais principais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.
Sausio 27-ąją ─ Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ─ Zarasų miesto skvere (D.Bukonto g.), prie paminklo žydų aukoms Krakynėje atminti, pagerbtos Holokausto aukos. Prisiminti žydų tautos tragediją atvyko Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ir Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Zarasų krašto muziejaus atstovai. Jie uždegė atminimo žvakes, padėjo gėlių krepšelius. Dalyviai rankose laikė užrašus ─ „Mes prisimename“ – „We remember“.