Jau visai ne už kalnų šv. Velykos – viena didžiųjų metų švenčių. Joms pradedame ruoštis iš anksto. Čia pat – Verbų sekmadienis. Minėdami šią dieną žmonės į bažnyčią nešasi verbas. Po Verbų sekmadienio pradedame galvoti apie margučius – kokiomis spalvomis juos dažysime, kokiomis priemonėmis ir kokiais raštais marginsime…
Yra posakis, kad sveikata kaip ir laimė – jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra…Visais amžiais įvairiais metų laikais žmogus stengėsi išlikti sveikas. Iš kur žinių sveikatai išsaugoti sėmėsi seniau? Vis dažniau šių dienų mokslo fone atsisukame į praeityje sukauptas žinias. Kas tos žinios? Liaudies medicina – tai, kas per ilgą laikotarpį buvo sukaupta visų visuomenių viduje ir perduodama iš kartos į kartą, stebint ir nagrinėjant žmogaus reakciją į tam tikrus poveikius, kaip, pavyzdžiui, žolelių antpilai ar akupunktūra. Liaudies medicina žmonėms buvo žinoma prieš daugelį tūkstančių metų: žinios pradėtos kaupti jau pirmykštėje bendruomenėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia liaudies mediciną kaip „sveikatos praktikos, metodai, žinios ir tikėjimai, panaudojantys vaistus iš augalų, gyvūnų ir mineralų, dvasinę terapiją, manualines terapijas ir pratimus, naudojamus atskirai ar kartu ligoms gydyti, diagnozuoti, ligų profilaktikai ir sveikatos palaikymui“.
Iki balandžio 13 d. Zarasų krašto muziejus ir jo padaliniai nelankomi
Atsiliepiant į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio (protokolo Nr. 106-P-34) nutarimą bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimą šiais metais jau penktą kartą vasario 16 d. – kovo 11 d. Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje surengtos Lietuvių kalbos dienos.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. parėmė (pagal programą „Informacijos išteklių visuomenei plėtra, istorinės atminties, tradicijų, kultūros paveldo apsauga ir aktualizavimas“) du Zarasų krašto muziejaus projektus, skirtus Dusetų paveldui (at)skleisti.
Daugiau nei pries dešimt metų priėmus Tautinio paveldo produktų įstatymą buvo pradėtas tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesas – tiek tradiciniai amatai, tiek kulinarinis paveldas svarbi mūsų šalies etninės kultūros dalis. Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros formas, o tautinis paveldas sutekia tautai originalumo ir išskirtinumo.
Siekdami užtikrinti turiningą laiko praleidimą namuose, siūlome išspręsti kryžiažodį – atrasti įvairiomis kryptimis (↑↓↖↗↘↙→←) pateiktus žodžius ir juos išbraukyti.
Jei šiuo metu esate namuose su vaikais (ar tiesiog dirbate namuose ir norite mažo atokvėpio), siūlome LIMIS centro parengtą puikų virtualų turą po Palangos gintaro muziejų – jis kiek prablaškys niūrią nuotaiką ir priartins vasarą
Štai internetinė sąsaja, kurią paspaudę atsidursite Gintaro rūmuose.
